Nekilnojamojo turto rinka sustingusi. Tai jau pabodusi frazė, bet nereiškia, kad žmonės nustojo svajoti apie būstą, o pirkimo ir pardavimo sandoriai Lietuvoje pasiekė mirties tašką.

Parduota keliskart mažiau

Statistika liudija, kad sudaryti pirkimo ir pardavimo sutartis šiemet pavyksta kur kas rečiau, nei tai vyko per pastaruosius penkerius metus.

Registrų centro duomenimis, šiais metais iki liepos 1 dienos Lietuvoje įvyko 5702 butų pirkimo ir pardavimo sandoriai. Pernai per tą patį laikotarpį tokių sutarčių įregistruota dvigubai – 12 tūkst. 457, o užpernai trigubai daugiau – 18 tūkst. 770.

Per pirmą šių metų pusmetį mūsų šalyje pasirašyti 2133 individualių namų pirkimo ir pardavimo sandoriai. Tai yra 2153 sandoriais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį ir 3679 mažiau nei užpernai.

Vilniuje šiemet per pirmus šešis mėnesius nupirkti 1865 butai, pernai šis rodiklis siekė 4139, užpernai – 5794.

2007 metų pirmąją pusę sostinėje parduotų butų skaičius buvo rekordinis per pastaruosius penkerius metus.

Individualių namų pardavimo skaičiai Vilniuje mažėjo panašiais tempais. Šiemet daugiausiai namų buvo parduota kovo mėnesį – 17, o mažiausiai – birželį – 7. Iš viso per pusmetį sudaryti 69 namų pirkimo ir pardavimo sandoriai. Pernai per pirmą pusmetį, kai parduotas 131 namas, rekordinis buvo balandis – nupirktas 31 namas. Tačiau daugiausiai namų vilniečiai pirko 2005-ųjų pirmąjį pusmetį – 302.

Kaunas individualių namų pardavimais gerokai lenkė ne tik Klaipėdą, bet ir Vilnių. Per pirmąjį šių metų pusmetį Kaune pasirašyta 112 pirkimo ir pardavimo sutarčių. Pavyzdžiui, gegužę nupirkti 24 namai. Pernai per pirmą pusmetį mieste parduota 210 namų. Namų pardavimais, kaip ir sostinėje, rekordiniai buvo 2005 metai, kai per pirmus šešis mėnesius buvo parduoti 373 namai.

Butų pardavimo skaičiai Kaune šiek tiek lenkia Klaipėdą, bet atsilieka nuo sostinės. Per pastarąjį pusmetį laikinojoje sostinėje nupirkta 800 butų. 2008 metais per tą patį laikotarpį parduoti 1674, 2007 metais – 2501 butas.

Klaipėdos ribose iki liepos 1 dienos pasirašyta 618 butų pirkimo ir pardavimo sutarčių, pernai per tokį pat laiką – 1457, užpernai – 2285. Kaip ir Vilniuje bei Kaune, 2007 metų pirmasis pusmetis buvo rekordinis butų pardavimo skaičiumi.

Individualių namų uostamiestyje šiemet sausio–birželio mėnesiais įsigyta 18, pernai tuo pat metu – 31, užpernai – 75.

Pasiūla – vis dar skurdi

Kai kas aimanuoja, kad šiuo metu "už realias kainas pirkti nėra ką". Tarkime, maksimali suma butui – 100 tūkst. litų, namui – 1 mln. litų. Ką už tokią sumą galima nusipirkti Klaipėdoje?

Internetinių skelbimų bei nekilnojamojo turto tarpininkų duomenimis, už 100 tūkst. litų uostamiestyje galima įsigyti gerą 1 kambario butą: tvarkingą, renovuotą, galbūt su integruotais baldais, kuriame iš karto galima apsigyventi. Už tokią pat sumą įmanoma nupirkti ir 2 kambarių butą, tačiau, kaip pabrėžė nekilnojamojo turto agentūros "Baltus" direktorė Jolanta Tarasevičienė, tai išimtiniai atvejai.

Pasak pašnekovės, veikiausiai tai bus labai prastos būklės, 20–30 metų remonto nematęs būstas pirmajame ar paskutiniajame daugiabučio aukšte, ne itin patrauklioje vietoje, kaip antai Mokyklos gatvės, Baltijos prospekto dalies arčiau Šilutės plento ar panašiame rajone, senos statybos namų apsuptyje.

"Norinčių įsigyti dviejų kambarių butą iki 100 tūkst. litų potencialių pirkėjų gausu, tačiau pasiūla skurdi. Vos tik atsiranda toks būstas, jis pakankamai greitai nuperkamas, o į vietą nelabai kas atsiranda nauja", – teigė J.Tarasevičienė.

Pasak specialistės, už 1 mln. litų Klaipėdoje bei jos priemiestyje šiandien tikrai galima atrasti puikių tiek blokuotų, tiek individualių namų variantų.

"Kaip pavyzdį galėčiau paminėti išskirtinį objektą – blokuotą namą Bokštų gatvėje, už kurį prašoma 920 tūkst. litų. Būstas naujos statybos, pačiame centre, tačiau sykiu labai ramioje vietoje", – komentavo "Baltus" vadovė.

Gerai vertinamose miesto vietose, kaip antai Tauralaukyje, visiškai sutvarkytame individualių namų kvartale už 1 mln. litų esą galima įsigyti puikiai įrengtą naujos statybos būstą, kurio plotas siekia 150–200 kv. m.

Tačiau, pasak J.Tarasevičienės, gana didele suma disponuojantys žmonės dažnai nesugeba išsirinkti tinkamo būsto.

"Paprastai jie turi savo įsivaizdavimą, yra išsikėlę griežtus kriterijus – pageidauja tam tikro kambarių skaičiaus, atitinkamo žemės sklypo ploto bei kitų dalykų", – sakė pašnekovė.

Galima įsigyti ir loftų

Internetiniuose skelbimuose už "eksperimentui" pasirinktą 100 tūkst. litų kainą Kaune galima nupirkti dviejų kambarių butą nebent blokiniame name. Įmanoma rasti būstą ir mūriniame daugiabutyje, bet reikės tenkintis vienu kambariu.

Ar dabar už milijoną laikinojoje sostinėje galima nupirkti svajonių namą? Skoningos architektūros, racionalų, ekonomišką namą geroje Kauno vietoje rasti nelengva. Bet šioks toks "pilaičių" pasirinkimas yra. Štai už 960 tūkst. litų Žaliakalnyje galima įsigyti 563 kv. m ploto keturių aukštų dešimties kambarių "tvirtovę".

Norite pro savo erdvaus būsto langus regėti įstabų vaizdą? Klokite 950 tūkst. litų ir Nemuno upės vingis su Panemune bus kaip ant delno. Tereikės baigti įrengti trijų aukštų 500 kv. m ploto namą Aukštuosiuose Šančiuose. Kuklesnių, pigiau išlaikomų individualių namų teks ieškoti už miesto ribų, Kauno rajono savivaldybės valdose.

100 tūkst. litų kainuojantys butai sostinėje – irgi realiai egzistuojantis pirkinys, tik nežinia, ar graibstomas. Antai "miegamajame" Viršuliškių rajone už 90 tūkst. litų siūlomas 3 kambarių 64 kv. m ploto būstas blokiniame name.

Yra ką pirkti ir arčiau miesto centro, tik teks paplušėti remontuojant. Naujamiestyje už 105 tūkst. litų parduodamas 38 kv. m ploto vieno kambario butas mūriniame name. Čia galima įsigyti ir vadinamųjų loftų – studijos tipo butų buvusiame pramoniniame pastate, tik neįrengtų. Juose lubos siekia 4,5 m aukščio, tad įsigijus 30–40 kv. m ploto erdvę ją galima padidinti įsirengus butą per du aukštus.

Dauguma kokybiškesnių būstų už 100 tūkst. litų – vieno kambario, rasti geros kokybės dviejų kambarių butą mūriniame name – bemaž nerealu, nebent tai būtų buvęs bendrabutis.

Ką Vilniuje gali 1 mln. litų? Pasiūlymų už tokią sumą įsigyti namą, tiesa, sostinės pakraštyje, nestinga. Turint milijoną galima tapti ir prestižiniu laikomo Žvėryno gyventoju, tik reikės tenkintis ne individualiu namu, bet kotedžu su nedideliu kiemeliu.

Riba – 500 tūkst. litų

"Galimais pirkiniais žmonės domisi išsiaiškinę savo finansines galimybes. Nekilnojamasis turtas, kuris kainuoja daugiau kaip pusę milijono litų – sunkiai parduodamas", – komentavo bendrovės "Ober-Haus" vadovas Lietuvoje Vytas Zabilius.

Jo teigimu, dabar esmė – kaina. Iš šimto žiūrinčių žmonių vos keli perka. Dauguma klientų apžiūrėję patinkantį butą ar namą laukia kainų dugno. Kita nepirkimo priežastis – bankai.

Nemaža dalis žmonių, norinčių gauti būsto paskolą, sulaukia neigiamo atsakymo. V.Zabiliaus žiniomis, sugriežtintas ne tik asmens pajamų dydis, žiūrima net ir į tai, kokioje srityje jis dirba. Maždaug pusė klientų, norinčių paimti kreditą, jo negauna.

Nekilnojamojo turto rinkos eksperto nuomone, bankai galėtų elgtis šiek tiek liberaliau, nes šiandien "prisuko" per stipriai – vos keli jų dar realiai teikia žmonėms būsto paskolas.

"Ober-Haus" atstovo pastebėjimu, mažiau nei pusę milijono litų kainuojančių būstų pardavimas nėra visiškai sustingęs. Paklausūs nedideli, ekonomiški dviejų kambarių butai. Bendrovės darbuotojai per dieną parodo susidomėjusiems 3–5 objektus.

Žmonės būtų linkę pigiai pirkti būstus ir per antstolius ar bankroto administratorius, tačiau bankai nėra linkę parduoti juos pigiau nei yra skolingas buvęs šeimininkas.

"Dar negirdėjau nė vieno atvejo, kad bankai labai skubėtų pardavinėti būstus tų, kurie nebegali išsimokėti paskolos", – tikino V.Zabilius.

Investuoja į naują statybą

Remiantis Švedijos patirtimi, pasak rinkos žinovo, yra kuriamos įmonės, kurios išlaiko tokį turtą, kurį vėliau parduoda. Antai Švedijoje, prieš du dešimtmečius išgyvenusioje nekilnojamojo turto rinkos krizę, buvo įkurta specialios paskirties įmonė, kuri perėmė su paskolomis susietą probleminį turtą. Jį pardavė per septynerius metus ir didžiąją dalį visų skolų atgavo.

Tačiau, pasak V.Zabiliaus, reikia turėti galvoje, kad Švedijoje prieš krizę buvo daug didesnė būstų pasiūla, buvo statoma labai daug socialinių būstų.

"Pas mus šiek tiek kita situacija, nes iš visų Baltijos valstybių vienam gyventojui esame pastatę mažiausiai gyvenamojo ploto. Už tai reikėtų dėkoti sudėtingoms teritorijų planavimo procedūroms ir kai kurioms savivaldybėms", – pridūrė ekspertas.

Ar dabar būstų pasiūla yra labai didelė – vienareikšmiškai atsakyti negalima. Gerų, vienetinių objektų, pavyzdžiui, unikalioje vietoje, nėra daug. "Tokie objektai imami ir parduodami, o tas, kas laukė, kol jis nupigs, lieka it musę kandęs", – juokėsi pašnekovas.

Pasak jo, pirkti būstą nepaisant sunkmečio verčia ne tik komforto siekimas. Vienos šeimos gausėja, kitos mažėja, tad ieško poreikius atitinkančio būsto.

Yra ir tokių pirkėjų, kurie šiuo metu įsigyja butus ne sau, o investuoja pinigus. Dažniausiai perkami naujos statybos 1–2 kambarių butai, kurie vėliau išnuomojami.

"Pažįstu žmonių, kurie perka už grynus pinigus. Tačiau sumos neviršija 200–300 tūkst. litų", – pastebėjo pašnekovas. Jo žiniomis, nedidelius butus Lietuvoje perka ir Baltarusijos piliečiai.

Bendrovės "Nekilnojamojo turto paslaugų centras" direktorius Povilas Mickevičius:

Norintieji įsigyti būstą pageidauja tiek naujos statybos butų, tiek namų. Žiūrovų labai daug, eina kasdien. Tačiau derybos vyksta dėl 20–30 proc. mažesnės kainos, nei prašoma. Jei 2 kambarių butas senos statybos name skelbime siūlomas už 100 tūkst. litų – pirkėjas siūlo 70–80 tūkst. Tie, kurie gali sau leisti neparduoti turimo turto, nepardavinėja, verčiau išnuomoja.

Keičiantis šeimos sudėčiai, vieniems reikia didesnio, kitiems – mažesnio būsto, todėl perkami butai ir blokiniuose namuose. Tačiau siūloma keliomis dešimtimis tūkstančių litų mažesnė suma pardavėjų dar nepalaužia.

Kainai vis dar turi reikšmės mikrorajonas.

Kai kurie potencialūs pirkėjai turi pinigų, bet neranda to, ko tikisi. Jie nori išskirtinių objektų, kurių kaina anksčiau buvo ypač aukšta, o dabar kiek sumažėjusi, bet ne tiek, kiek sutiktų mokėti turintieji pinigų.

Nekilnojamojo turto bendrovės "Census" vadybininkė Neringa Petraitytė:

Pirkėjų, kurie dabar tikrai pasiryžę pirkti, yra vienas kitas, tačiau besidairančių – netrūksta. Jie reikalauja visko, kas geriausia, kadangi siūlomų butų yra daug. Klientai jaučiasi tarsi būtų valdžioje, iš kiekvieno buto reikalauja maksimumo už mažiausią kainą. Pavyzdžiui, už 150 tūkst. litų sostinėje nori dviejų kambarių buto su visa apdaila naujos statybos name.

Tokį butą gal net būtų galima surasti, tačiau pradaręs langą galėsi spausti kaimynui ranką arba, kai iš ryto su chalatu kepsi blynus, tave stebės už kelių metrų, už stiklinės sienos dirbantis biuro darbuotojas. Šiandieniniai interesantai į 150 tūkst. litų sumą įskaičiuoja ir nepriekaištingą vaizdą pro langą, todėl jiems nėra ką pasiūlyti.

Realūs klientai ieško būsto pagal egzistuojančias kainas, o ne kliaujasi nuogirdomis žiniasklaidoje, kad kainos nukrito ir dar kris. Šiuo metu būsto pasiūla didelė, bet ribota. Išskirtiniai objektai nesimėto. Pasiūlymų pirkti tokius yra, tačiau jie neverti kainos, kokios už juos prašoma.