A. Kovganko pamena, kad dar baigdamas mokyklą ir pirmaisiais studijų metais peržengė 100 kg ribą. Keli mėginimai mesti svorį baigėsi nesėkmingai.

„Kelis kartus nesėkmingai bandžiau mesti svorį, o tada pradėjau tvarkytis gyvenimą. Pradėjau nuo galvos – pripažinau, kad nerandu sprendimo, kaip gyventi geriau, tad nuėjau pas psichologę, – pasakojo kūrėjas. – Nebuvo lengva pasakyti, kad man reikia pagalbos. Tai žiauriai sunkūs žodžiai. Bet kai juos ištari, daug kas pasidaro paprasčiau.“

Jis atviravo, kad ilgą laiką jautėsi nevisavertis, nepasitikėjo savimi, tai trukdė ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir lipant į sceną.

„Man atrodė, kad jei numesiu svorio, būsiu „fainas“. Nors visada turėjau daug draugų ir esu jiems dėkingas, kad manyje jie matė mane, kai aš pats savęs nemačiau. Mano galvoje atskirai gyveno tas tikras „fainas“ aš ir mano nerangus storas kūnas. Atrodė, kad kai tai pakeisiu, nutiks stebuklas. Bet veikia ne taip. Pokytis yra galvoje“, – sakė Aleksandras.

Jis vadina save „stresiniu valgytoju“, tai reiškia, kad poreikį valgyti arba užkandžiauti jaučia tada, kai patiria emocinių sunkumų. Atviravo, kad mokykloje patyrė patyčias ir nežinojo kito būdo pasijusti geriau, tik valgyti.

„Valgai, nes maistas atneša saugumą. Geras kotletas tave šiltai apkabina, – juokavo. – Visi mes turime komforto maistą. Man toks maistas yra sumuštiniai.“

Vienas iš kertinių momentų, paskatinusių rimčiau užsiimti svorio metimu, neslėpė, buvo susižavėjimas mergina.

„Buvau susižavėjęs viena savo drauge. Būna, kad rūpestį supainioji su meile. Mes gražiai pasikalbėjom ir ji man daug ką paaiškino, aš viską supratau, bet vis tiek galvojau, kad jei pasikeisiu, tada... Bet taip irgi neveikia“, – vėl nusijuokė.

Nebuvo lengva pasakyti, kad man reikia pagalbos. Tai žiauriai sunkūs žodžiai.

Kai svorio metimą pradėjo lydėti psichologinė pagalba, A. Kovganko per dvejus metus numetė apie 45 kg.

Paskui apleido discipliną ir svoris vėl šoktelėjo, o šiandien atlikėjas sveria jau tik 90 kg. Jo teigimu, labiausiai padėjo taisyklinga mityba.

„Mityba yra svorio metimo pagrindas. Ir metant svorį, ir jį auginant 70–80 proc. sėkmės sudaro mityba. Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas ir jį veikia skirtingi dalykai, man veiksmingiausia – mažiau angliavandenių, daugiau baltymų, daug daržovių“, – patirtimi ir žiniomis dalijosi Aleksandras.

Jis pasidalijo ir vieno mėgstamo patiekalo receptu: „Pakepinti cukinijas, supjaustytas kubeliais, su paprika, svogūnais ir įmušti porą kiaušinių – neįtikėtino skanumo pusryčiai.“

Sportas, sako jis, padeda ne tik mesti svorį, bet ir gerai jaustis. A. Kovganko pasakojo sportavęs treniruoklių salėje, o paskui susidomėjęs plaukimu.

„Seniai norėjau rimtai mokytis plaukti. Nuėjau į pirmą treniruotę ir po jos trenerė pasakė – plauksi. Labai mėgstu plaukti. Kaip Danas Rapšys neplauksiu, bet plauksiu kaip Aleksandras Kovganko plaukia“, – su šypsena kalbėjo vyras.

Nors metant svorį A. Kovganko pavyko pasiekti puikių rezultatų, visgi jis labiau linkęs akcentuoti ne kūno, o vidinius pokyčius.

„Psichologės dėka supratau, kad mes esam patys sau vaikai ir patys sau suaugę. Vidinio vaiko konceptas žmonėms kartais skamba labai keistai, bet man atrodo, kad mes ir suaugę viduje liekam vaikais. Man artėja 40, žiūriu į žmones ir matau, kad visi mes vaikai, tik žaidžiame suaugusius. Kai kuriems sekasi geriau, kai kuriems prasčiau“, – svarstė jis.

Aleksandro manymu, kartais žmonės prisidengia vidinio vaiko konceptu, norėdami išvengti atsakomybės už savo gyvenimą, tačiau, jo įsitikinimu, abu dalykus galima suderinti.

„Gali prisiimti atsakomybę už save, savo poelgius, veiksmus, būti suaugęs, ir kartu išsaugoti vaikiškumą. Gali būti pats sau vaikas, kuriuo reikia rūpintis, ir pats suaugęs, kuris pasirūpina. Mūsų viduje yra skirtingi asmenybės sluoksniai ir kiekvienas iš jų svarbus, kiekvienu reikia pasirūpinti“, – neabejojo A. Kovganko.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: