Aktoriai, tie tikrieji bohemos vilkai, širdyje visada dideli patriotai. Apdovanojimus jie linkę laistyti ne brangiu Burgundijos ar Šampanės vynu, o stipriu, natūraliu, iki ašarų lietuvišku gėrimu – naminuke.

"Jau gilioje senovėje daugiausiai svaigiųjų gėrimų turėjo baltai. Mūsų protėviai skanavo girą, alų, midų ir, be abejo, naminukę", – taisydamasis raštuotą liemenę kalbėjo restorano "55" barmenas.

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse aktoriai buvo supažindinti su šlovingu naminės degtinės keliu nuo rugio varpos iki vaišių stalo. Kai kurie teatralai pasigardžiuoti lietuvišku stipriuoju gėrimu atskubėjo tiesiai nuo scenos.

Pirmasis gėrimas, kuriuo aktoriai, paraginti "Kauno" viešbučio direktoriaus Šarūno Merecko, skalavo burnas, buvo dzūkiška ruginukė.

"Jos negalima gerti vienu mauku. Pirmiausiai reikia pauostyti, vėliau šiek tiek gurkštelėti ir užsimerkus pajusti persipynusį miškų ir laukų skonį", – gėrimo vartojimo tradicijas aiškino vakaro šeimininkai.

Pirmai pažinčiai su dzūkiška produkcija reikia nedaug – 20g. Tokio kiekio pakanka tam, kad įvertintum skonį. Būtent tokios dozės tą vakarą keliavo į svečių burnas. "Ašaros skaidrumas, dieviškas skonis, o koks kvapas!" – ragaudami dzūkišką ruginukę kokybę vertino teatralai.

Antrasis išbandymas skonio receptoriams – samanė. Prie šio gėrimo esą dera rūkyti mėsos gaminiai ir lietuviškas svogūnas.

Galiausiai ant balta staltiese dengto stalo atkeliavo ąžuolinė degtinė. "Stipru, bet skanu. Jei padauginsime – keliausime į viešbučio kambarius" – siurbtelėję gintarinės spalvos gėrimo juokavo aktoriai.