Šešerių Medą, trejų Rūtą ir kelių mėnesių Miglę drauge su vyru Vidu auginanti moteris laužo stereotipą, kad keliauti su mažais vaikais sudėtinga. Ji tiki: viskas priklauso nuo požiūrio.

Sunkiausia dalis – išsiruošti

L.Vasiliauskienė neretai nustebina aplinkinius. Daugeliui atrodo, kad, pasiėmus mažą vaiką į kelionę, jis tik zirs arba nuobodžiaus. Tačiau vyresniosios Linos atžalos be jokio vargo savo kojytėmis nužygiuoja ne vieną kilometrą ir nekantraudamos laukia naujų kelionių. Pašnekovės manymu, daug kas priklauso nuo to, kokie šeimos pomėgiai buvo iki vaikų atsiradimo.

"Su vyru niekada nemėgome poilsinių kelionių, mums patikdavo leisti laiką aktyviai. Gimus pirmajai dukrytei, aplinkiniai tikino, kad mums nebepavyks taip lengvai keliauti, teks rinktis "viskas įskaičiuota" pobūdžio atostogas. Tačiau įvyko atvirkščiai – dukra labai lengvai, be didesnių kaprizų, įsiliejo į mūsų gyvenimo ritmą, – atskleidžia L.Vasiliauskienė. – Medai būnant vos šešių mėnesių, mes jau užsienyje leidomės į 20 km žygius. O Lietuvoje keliaudavome kiekvieną savaitgalį. Dukrelę įsidėdavome į nešyklę – ir pirmyn. Kita vertus, mūsų pirmagimė – iš prigimties labai ramus vaikas. Tiesą pasakius, keliauti su dukromis man kur kas lengviau, nei su jomis leisti laiką užsidarius namuose."

Pasak pašnekovės, keliaujant su trimis vaikais, kurių vienas yra kūdikis, sunkiausia yra išsiruošti iš namų. Juk reikia visiems padėti susikrauti daiktus, viską suruošti ir sužiūrėti, ar niekas nieko nepamiršo. Vis dėlto moteris džiaugiasi, kad vyresnioji dukra jau yra gana savarankiška ir gali pati susidėti daiktus į kuprinę ir apgalvoti, ko kelyje prireiks.

Imti pavyzdį iš vaikų

Norėdama ir kitus paskatinti dažniau keliauti su vaikais, Lina ėmė rašyti tinklaraštį "Nėra blogo oro". Šiuo posakiu moteris dažnai vadovaujasi kasdienybėje.

"Juokauju, kad šių metų pavasaris išbandė mano tinklaraščio pavadinimą, nes oro sąlygos tikrai nelepino. Kita vertus, išties manau, kad nėra blogo oro, tik prasta apranga. Turėtume dažniau imti pavyzdį iš vaikų, kurie dar neišmoko lietaus ir vėjo sieti su diskomfortu, – šypsosi moteris. – Suaugusiesiems keliauti per lietų reiškia išeiti iš komforto zonos, o vaikams smagu, nepriklausomai nuo to, ar šviečia saulė, ar lyja. Išėjusios į lauką, mano dukros visada atranda ką nors naujo. Jos gali virti purvo košę, žaidimų aikštelėje kasti kanalus, sujungdamos vieną balą su kita, ar upeliais plukdyti lapų laivelius."

Tad, pasak Linos, nereikėtų vengti kelionių lyjant lietui. Vaikams tokia patirtis dar įdomesnė – jie gali lakstyti po balas ir  atrasti ką nors naujo. O jų tėvams tai puiki proga aplankyti pažintinius takus, kai juose mažiau žmonių. Juk saulėtą dieną, kai visi išsiruošia iš namų, gali būti sunku įvertinti tikrąjį lankytinos vietos grožį.

"Lietuvoje turime puikią galimybę išgyventi visus keturis metų laikus. Todėl nereikėtų apsiriboti tik vasara – mūsų šalies gamtą verta pažinti visokią", – ragina patyrusi keliautoja.

Esu įsitikinusi, kad keliavimas su vaikais ugdo ne tik jų savarankiškumą, bet ir empatiją supančiai aplinkai, meilę savo šaliai, stiprina visos šeimos ryšį.

Smagūs atradimai

Pradėjusi rašyti tinklaraštį, L.Vasiliauskienė užsibrėžė kiekvieną savaitę pristatyti po naują idėją šeimoms: kur būtų galima nukeliauti, ką įdomaus nuveikti. Savaitiniais įrašais moteris norėjo paskatinti tėvus leisti laiką su savo vaikais, drauge keliauti, atrasti, patirti.

"Kartais per darbus, stresą ir skubėjimą nebelieka jėgų kelionei suplanuoti. Tačiau, išvydus sudominusį pasiūlymą, tikrai kils noras ištrūkti iš namų, – įsitikinusi tinklaraštininkė. – Kol dar dirbau, su vyru ir vaikais turėdavome šeimos sekmadienius, per kuriuos leisdavome laiką kartu, keliaudavome. Man išėjus į motinystės atostogas, mūsų kelionės dar padažnėjo, nes su dukromis dabar galiu keliauti ir darbo dienomis. Todėl šiokiadieniais su mergaitėmis traukiame į paprastesnes išvykas, o sekmadieniais visi drauge nuveikiame ką nors dar įdomiau. Tad ir įrašų tinklaraštyje padaugėjo."

Žinoma, augant atžaloms, keičiasi ir jų interesai. L.Vasiliauskienė pasakoja, kad vyresnėms dukroms ilgą laiką labai patiko kelionės po gyvūnų ūkius.

"Dabar Lietuvoje vyrauja smagi tendencija. Vis daugiau ūkių, kurie anksčiau gyvūnus augindavo tik sau, atveria duris turistams, ir vaikai gali juos pamatyti iš arti. Juk šiais laikais ne visi turi senelius, gyvenančius tikrame kaime. Todėl mažiesiems labai naudinga nuvykti į ūkį, surinkti šiltus vištų kiaušinius, pažiūrėti kaip atrodo ožka, ją paliesti, pamaitinti, drauge pažaisti aptvare, – įvardija tokių kelionių naudą. – Mergaitėms šios išvykos labai patiko. Kaskart, kai planuodavome naują kelionę, jos klausdavo, ar galėsime aplankyti ir gyvūniukus. Augant, ypač vyresnei dukrai, pasidarė aktualūs pramogų parkai. Pavyzdžiui, medžių laipynės, vasaros rogučių trasos."

O pačiai L.Vasiliauskienei su vyru smagiausia žygiuoti pažintiniais takais. Šis variantas – optimalus visai šeimai. Mergaitėms patinka grožėtis gamta. Be to, didžioji dalis Lietuvos pažintinių takų yra pritaikyti neįgaliesiems ir mamoms su vežimėliais.

Pramogos visai šeimai

Vis dėlto didžiausi Vasiliauskų šeimos vasaros sezono favoritai yra basų kojų takai. Tai poros kilometrų takas, kurį reikia įveikti basomis, einant skirtingais paviršiais.

"Tokio pasivaikščiojimo metu turi eiti per smėlį, bristi per purvą, kulniuoti kankorėžiais, eglės spygliais. Ši patirtis ne tik labai įdomi, bet ir naudinga sveikatai, – atskleidžia L.Vasiliauskienė. – Kiek žinau, didesni tokie takai Lietuvoje yra trys – Jonavos rajone, Anykščiuose ir Biržuose. Keliaujant su šeima taip pat galima aplankyti ir nuotykių parkus, kurių nemažai Anykščiuose. Šis miestas kiekvieną vasarą yra viena populiariausių lietuvių krypčių, čia yra tiek daug ką nuveikti! Anykščiuose įsikūrę nuostabūs pažintiniai takai, įdomus labirintų nuotykių parkas, vasaros rogučių trasa, kuri labai patinka vaikams."

Kalbant apie pažintinius takus, pašnekovė išskiria Šventos mitologinį pažintinį taką, kuris yra ne tik nuostabaus grožio ir labai tvarkingas, bet ir edukacinis – susietas su lietuvių mitologinėmis būtybėmis.

"Praeitą vasarą lankėmės Vinetu kaime. Tai indėnų kaimelis šalia Klaipėdos. Čia praleidome vieną įspūdingiausių savaitgalių, nes miegojome indėnų palapinėse – tipiuose. Jos autentiškos, su ugniakuru viduje. Tiesa, mes jo nekūrėme dėl saugumo, kad mergaitės netyčia neprisiliestų prie karštų akmenų. Kaimelyje galima plaukioti baidarėmis Danės upe, jodinėti, dalyvauti būgnų ritualuose", – L.Vasiliauskienė pasakoja apie vieną iš labiausiai įsiminusių kelionių Lietuvoje.

Atostogos be patogumų

Dar vienas Vasiliauskų šeimos pomėgis – įdomesnių nakvynės vietų ieškojimas. Išvykus į ilgesnę kelionę, šeimai ne visada norisi miegoti viešbučiuose. Be to, neįprasta nakvynė suteikia kur kas įspūdingesnės patirties.

Tiesa, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tokios vietos dažniausiai būna pritaikytos poroms. Tad reikia šiek tiek daugiau pavargti, norint surasti vaikams draugišką neįprastą nakvynės vietą. Tačiau jų Lietuvoje ir artimame užsienyje tikrai yra. Šiuo metu mūsų šalyje sparčiai populiarėja glampingas – prabangus stovyklavimas palapinėse, įrengtose kaip viešbučio kambariai. Pasak L.Vasiliauskienės, norint išbandyti tokį stovyklavimą, verta apsilankyti Molėtuose.

Tiesą pasakius, keliauti su dukromis man kur kas lengviau, nei su jomis leisti laiką užsidarius namuose.

"Pernai teko miegoti ir Kelmės rajone įsikūrusiose jurtose. Ši patirtis mane labai maloniai nustebino. Nesitikėjau didelių patogumų, tačiau autentiškai pastatytos jurtos yra tikrai patogios, jaukios ir gana didelės, – pasakoja Lina. – Jau kelerius metus atostogaujame ir Latvijoje. Tikimės ten išvažiuoti šią vasarą, jei pavyks. Šioje kaimyninėje šalyje esame atradę įdomų kempingą – ant jūros kranto pastatyti nameliai-statinaitės yra be jokių patogumų – be elektros, vandens, bet su panoraminiu langu į jūrą. Nors atrodo baugoka su vaikais kelias dienas praleisti be patogumų, visa šeima nuostabiai pailsime. Jūros ošimas ir vaizdas per langą atperka viską. Tos penkios dienos ant jūros kranto mus visus puikiai atpalaiduoja, o vaikai vis klausia, ar vėl važiuosime. Norint šiek tiek daugiau pakeliauti su atžalomis, Latvija yra išties puiki kryptis. Kultūriškai ji artima Lietuvai, tad nebus problemų dėl maisto, nes mažiems vaikams tai itin aktualu. O pramogų tiek mažiems, tiek suaugusiesiems čia tikrai netrūksta."

Aktyvūs keliautojai Vasiliauskai dažnai renkasi ir kalnų kryptį. Šeima jau buvo išvykusi į pažintines keliones po Madeirą, Turkiją, Kretą.

"Keliauti su pirmagime buvo labai paprasta. Ją įsidėdavome į nešyklę ir nueidavome po 20 ar daugiau kilometrų kalnais. Gimus antrai dukrytei, pirmoji turėjo perleisti nešyklę sesei ir savo kojomis keliauti į žygius, – pasakoja trijų dukrelių mama. – Turbūt viena įspūdingiausių kelionių buvo po Pietų Ispaniją, kai keliavome į Sieros Nevados kalnus. Mūsų tada dar trimetė pirmagimė savo kojytėmis nukeliavo net 14 km kalnuotu paviršiumi."

Kelionės – gyvenimo mokykla

Išties neįprasta girdėti apie kalnais be kaprizų žygiuojančią trimetę. Akivaizdu, kad Vasiliauskų dukros labai savarankiškos. Galbūt tai lėmė, kad anksti buvo pratinamos prie pažintinių kelionių?

"Mūsų pirmagimė Meda buvo labai savarankiška nuo pat gimimo. Kartais atrodo, kad tik jos kūnui – šešeri, o ji pati gyvena jau nežinia kelintą gyvenimą, – juokiasi L.Vasiliauskienė. – Antroji dukrytė – kitokio charakterio, bet taip pat mielai leidžiasi į keliones, savo kojytėmis gali nemažai nueiti nepavargdama. Manau, labai svarbu, kad visos dukros keliauja nuo mažumės. Prieš kur nors keliaudami visada su jomis pasikalbame, sudominame. Pavyzdžiui, jei jos matė filmuką apie akmenis-trolius, keliaudami į kalnus tų trolių ir ieškome. O jei ruošiamės į pažintinį taką pelkėse, vakare dukroms paskaitau legendų apie laumes, maumus, kad joms būtų įdomu. Tada keliaudamos taku, jos fantazuoja, dairosi, ar nepamatys kur nors laumės. Esu įsitikinusi, kad keliavimas su vaikais ugdo ne tik jų savarankiškumą, bet ir empatiją supančiai aplinkai, meilę savo šaliai, stiprina visos šeimos ryšį."

Pasak pašnekovės, savo keliones šeima stengiasi derinti prie visų norų. Jei dieną keliaujama aktyviau, kaip patinka tėvams, tuomet vakare leidžiama mergaitėms išsirinkti, ką jos norėtų veikti. Galbūt jos norės nueiti į atrakcionus, suvalgyti ledų ar pasiturkšti fontane? Įtraukus vaikus į kelionės organizavimą, jiems tampa daug maloniau joje dalyvauti.

"Keliauti po Lietuvą tikrai labai patogu. Juk atstumai nėra dideli, o gražių ir įdomių vietų gausu. Per pastaruosius porą metų Lietuvoje pažintinių takų ir pramogų parkų dar padaugėjo. Ieškodama informacijos, vis atrandu naujų nematytų vietų, kurias knieti aplankyti", – džiaugiasi pašnekovė.

Ruošiantis į kelionę su vaikais ji pataria pasirūpinti mėgstamais užkandžiais, vandeniu ir pirmosios pagalbos vaistinėle. Juk niekada nežinai, kas gali nutikti. Keliaujant automobiliu, taip pat verta sugalvoti įdomios veiklos, kad vaikai neimtų nuobodžiauti ir zirzti.

"Tai gali būti piešimo lentos, magnetinės dėlionės. Galima kartu dainuoti, žaisti žodžių žaidimus, mokytis raidžių. Abi vyresnės mano dukros kelionių metu išmoko abėcėlę, skaičiuoti. O dabar dažniausiai žaidžiame žodžių žaidimus, susijusius su pasaulio geografija, – vardija smagias veiklas išradinga mama. – Svarbiausia – nebijoti žengti pirmo žingsnio, išsiruošti iš namų. Pakeisti aplinką – visai šeimai į naudą, pamatysite, kad keliauti su vaikais nėra taip jau sudėtinga!"