Prieš gerus metus buvo paskelbta, kad dėl internete paviešinto scenarijaus detalių užpykęs Quentinas Tarantino nutraukia vesterno "Grėsmingasis aštuonetas" darbus. Bet pyktis greit praėjo, ir filmas dabar pateikiamas žiūrovų teismui.

Ieškojo alternatyvos

Anksti pradėjęs "Grėsmingojo aštuoneto" reklaminę kampaniją garsus kino skandalistas aiškino, kad bus kuriamos dvi filmo versijos. Ilgesnė turės uvertiūrą ir pertrauką, o multipleksams skirtas filmo variantas bus trumpesnis.

Dar režisierius užsigeidė, kad naujasis jo filmas primintų aštuntojo dešimtmečio kiną, todėl pasirinko dabar retai naudojamą "Ultra PANAVISION" 70 mm pločio kino juostą. Q.Tarantino įsitikinęs, kad tai yra kino pasaulį užvaldžiusių skaitmeninių filmų gera alternatyva ir kad režisieriai dabar privalo ieškoti ypatingų būdų pateikti savo filmus žiūrovams. Ypač vesternus, kurių populiarumas Amerikoje ir pasaulyje pastebimai mažėja.

Mėgsta italų vesternus

Q.Tarantino išgarsėjo transformuodamas seniai žinomas klasikinio kino schemas. Ir "Pasiutusiuose šunyse" (1992 m.), ir labiausiai režisierių išgarsinusiame "Bulvariniame skaitale" (1994 m.), ir "Džekėje Braun" (1997 m.) jis bandė dėlioti naujus kriminalinius pasjansus. Vėliau filme "Nužudyti Bilą" (2003–2004 m.) Q.Tarantino atidavė duoklę Honkongo kung fu kinui, pagardindamas efektingą reginį vesterno elementais ir japonų animacijos intarpais. Paskui buvo "Negarbingi šunsnukiai" (2009 m.), laisvai manipuliuojantys Antrojo pasaulinio karo realijomis.

Kai Q.Tarantino dar dirbo vaizdajuosčių nuomos punkte, jis peržiūrėjo begalę klasikinių filmų. Labiausiai jam patiko kriminaliniai ir siaubo trileriai, Honkongo koviniai filmai ir vesternai. Bet ne amerikietiški, o septintojo dešimtmečio viduryje masiškai gaminti Italijoje. Kad publika juos atskirtų nuo amerikietiškų, jie buvo vadinami spagečių vesternais. Ironiška etiketė greitai prigijo. Anksti atsiskleidė ir tokių filmų specifika. Amerikietiško vesterno kanoną paprastai sudaro istorijos apie gero herojaus konfliktą su blogais, kurį vainikuoja įspūdinga gėrio pergalė prieš blogį. Itališkuose vesternuose veikėjai skirstomi ne į gerus ir blogus, o į blogus ir dar blogesnius

Tokį kiną Q.Tarantino pamėgo anksti. O išgarsėjęs pats sukūrė vesterną "Ištrūkęs Džango" (2012 m.), kuriame žiūrovai pamatė juodaodžio vergo baisaus keršto istoriją su visais klasikinio spagečių vesterno elementais (čia net populiarusis Leonardo DiCaprio suvaidino šiurpą keliantį niekšą).

Ištrūkti gyviems

"Ištrūkusio Džango" istorija prasidėjo, kai iki Pilietinio karo pradžios liko dveji metai. O "Grėsmingasis aštuonetas" (titruose vadinamas aštuntuoju Q.Tarantino filmu) pasakoja istoriją, vykusią pasibaigus karui.

Vaizdingoje Vajomingo kalnų papėdėje siaučiant pūgai pakeliui į Raudonosios uolos miestą susitiko du galvų medžiotojai: Džonas Rutas (akt. Kurtas Russelas) į kalėjimą gabena daug rūpesčių keliančią žudikę Deizę (akt. Jennifer Jason Leigh), o juodaodis majoras Markusas Vorenas (jį vaidina po "Bulvarinio skaitalo" režisieriaus talismanu tapęs aktorius Samuelas L.Jacksonas), buvęs šiauriečių kavaleristas, tikisi geros premijos už tris nušautus nusikaltėlius. Netrukus prie spalvingos trijulės prisijungs šerifu prisistatantis aršus rasistas Krisas Meniksas (akt. Waltonas Gogginsas). Dar keturis savęs vertus niekšus diližano keleiviai sutiks pakelės smuklėje, kur palengva ims aiškėti, kad, pasibaigus audrai, ne visiems pavyks iš čia ištrūkti gyviems.

Gerbėjai nenusivils

Q.Tarantino gerbėjai "Grėsmingame aštuonete" ras viską, dėl ko mėgsta šio režisieriaus stilių – ir į dalis paskirstytą filmo siužetą, ir ilgus herojų monologus bei neretai varginantį (tegu ir, kaip visada, meistriškai sukurtą) besaikį plepėjimą.

Vis dėlto firminių Q.Tarantino smurto scenų pasiilgusiems žiūrovams teks ilgokai palaukti, užtai ilgai trunkančioje finalinėje dalyje jie tikrai bus apdovanoti už kantrybę.