Ne veltui šis kraštas vadinamas dievų lopšiu – čia daugybė lankytinų vietų, šimtmečius menančių archeologijos turtų, jaukių miestelių ir šilta jūra, pasakojama LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“. Graikijos pietuose esantis pusiasalis traukia tingius poilsiautojus ir garsenybes. Tokias, kaip garsioji Beckhamų šeima, kuri mėgavosi atostogomis prabangiame Ermionijo miestelyje.

Kefalonija – didžiausia Jonijos jūroje esanti Graikijos sala, kaip manoma, seniau priklausiusi garsiajam Odisėjui. Tiesa, jo valdos buvo nusidriekusios ir iki gretimos salos, tačiau, kad ir kiek kasinėjo, rūmų griuvėsių archeologai taip ir nerado. Vis dėlto neabejojama, kad į Homero poemoje apdainuotus žygius didvyris išvyko būtent iš šių vietų, o jo laivai buvo pagaminti iš Kefalonijos eglės – tvirto ir patikimo medžio, kuriuo žavėjosi pats Napoleonas.

Šiais laikais Kefalonija garsėja aukštais kalnais ir juos apraizgiusiais serpantinais, didžiulių vėžlių paplūdimiais, laukinių žirgų kaimenėmis ir augalais.

Atvykus į Kefaloniją, verta aplankyti Drogaračio urvus. Po itin stipraus žemės drebėjimo atsivėrus įėjimui, urvuose buvo rasta daugybė archeologinių eksponatų, o atsidūręs tarp stalagmitų ir stalaktitų pasijunti tarsi šventovėje.

Ne mažiau įspūdingas požeminis Melisanio ežeras, prie kurio Antikos laikais stovėjo šventykla dievui Panui. Galbūt žmonės niekada ežero nebūtų atradę, bet dėl nuolat Graikiją krečiančių žemės drebėjimų įgriuvo kalnas ir virš Melisanio atsivėrė žydras dangus. Dabar tai – viena populiariausių Graikijos lankytinų vietų, po kurią galima pasiplaukioti valtele.

Po karaliaus Odisėjo, bene garsiausia Kefalonijos asmenybė yra šventasis Gerasimas, laikomas salos globėju. Po pasaulį keliavęs vienuolis į šią Jonijos salą atvyko XVI a. viduryje, likus keliolikai metų iki mirties, bet per tą laiką spėjo atlikti daugybę gerų darbų. Pavyzdžiui, parodė vietos gyventojams 40 vietų, kur trykšta gėlas vanduo. Tai sūraus vandens apsupto krašto žmonėms buvo tikras stebuklas. Ne mažiau stebino ir tai, kad visi 40 šulinių net per didžiausius karščius niekada neišsekdavo.

Šventasis Gerasimas į dangaus karalystę iškeliavo rugpjūčio 15-ąją, tačiau tądien krikščionys švenčia Žolinę, todėl jo garbei skyrė kitą dieną, rugpjūčio 16-ąją. Be to, atsidėkodami vienuoliui už gerus darbus, tikintieji virš jo olos pastatė šventyklą. Čia laikomi ir šv. Gerasimo palaikai, kuriuos jau puspenkto šimtmečio rugpjūčio 16-ąją žmonės ištraukia iš sarkofago ir pastato vidury šventyklos.

Šalia jos bėgant amžiams įsikūrė vienuolynas, kuris per garsųjį 1953 m. žemės drebėjimą, kaip ir daugelis pastatų, virto griuvėsiais. Tačiau buvo atstatytas ir šiandien jame vėl gyvena septynios Dievo sužadėtinės bei vyresnioji motinėlė.

Beje, sakoma, kad dėl ypatingo klimato tik Kretoje ir Peloponese užauginamos alyvuogės, iš kurių spaudžiamas sveikiausias pasaulyje aliejus. Vietiniai kas rytą išgeria šaukštelį aliejaus ir tikina neturintys virškinimo bei skrandžio sutrikimų.

Tad, jei užsuksite į Kefalonijos sostinę Argostolį, pamatysite miestą, kuriame kažkada šeimininkavo Odisėjas, vėliau romėnai, venecijiečiai ir net piratai. Jų palikuoniai dabar laukia atplaukiančių turistų ir vilioja užsukti į pakrantėje pabirusias tavernas.