„Mano keliai niekada nespėdavo užgyti nuo nubrozdinimų, žaisdavau futbolą kartu su berniukais ir krėsdavau pokštus tėvams. Buvau tikra „zbitkininkė“, – juokiasi K. Radžiukynaitė, antradieniais per LNK rodomo serialo „Galiu rytoj“ aktorė.

Vienas įvykis, nutikęs, kai Kristinai buvo vos treji metukai, ne juokais išgąsdino ne tik ją pačią, bet ir jos tėvus.

„Vieną vasara atostogavome tėčio gimtinėje, pas mano senelius. Tėčio automobilyje gulėjo žiebtuvėlis, aš įslinkau į mašiną, kol niekas nematė ir pradėjau su juo žaisti, po kelių sekundžių mane pakvietė pietauti, o dar po keliu akimirkų automobilis jau buvo pradėjęs liepsnoti. Buvo tikrai baisu. Tačiau dabar esu ramesnė... Mano, kaip atlikėjos ir, kaip aktorės veikla atnešė į gyvenimą vidinę ramybę“, – prisiminimais dalinasi Kristina.

Kaip ir bet kurioje specialybėje, taip ir kine ar teatre būna netikėtumų. Kristinos gyvenime šiuo metu vyksta daug naujų dalykų, tačiau dar šių metų vasarą Kristina turėjo tikrą profesinį iššūkį, kurį jai teko įveikti.

„Tiesą sakant, kuomet perskaičiau LNK serialo „Galiu rytoj“ scenarijų, niekaip neradau bendrų taškų su paskirtu personažu. Vaidinti turėjau gotišką, bohemišką, savimi pasitikinčią merginą Sandrą, turinčią labai dominuojančią paslaptingą ir tamsią pusę. Kartais nesuprasi, ar ji juokauja, ar ji iš tiesų yra kiek išprotėjusi. Net vaikystėje tokia nebuvau. Aš esu kukli, kartais baili, mergaitiško stiliaus, todėl jaudinausi, kaip pavyks įsijausti į šį personažą. Pradžioje buvo tikrai sunku, kartais keista, bet vėliau pripratau ir pamilau šį personažą. Buvo iš tiesų nemažas iššūkis“, – pasakoja aktorė.

Tėčio automobilyje gulėjo žiebtuvėlis, aš įslinkau į mašiną, kol niekas nematė ir pradėjau su juo žaisti. Po kelių akimirkų automobilis jau buvo pradėjęs liepsnoti.

Nors Kristinos vaidmuo seriale buvo ryškus, tačiau serialo filmavimai truko vos keletą mėnesių. Per trumpą filmavimų maratoną spėjo įvykti tokių situacijų, kuriose jai teko įveikti net didžiausias savo baimes.

„Serialuose besifilmuojant, mane dažnai aplanko vadinamasis baltas popieriaus lapas, taip vadiname būseną, kada puikiai mokamas tekstas ir choreografija tiesiog pasimiršta ir galvoje, atrodo, atsiranda tuščia skylė. O paskutinis įsimintinas momentas, įvyko būtent „Galiu rytoj” filmavime, kuomet teko lipti į labai aukštą balkoną girgždančiomis kopėtėlėmis. Aš turiu siaubingą aukščio baimę! Todėl teko smarkiai perlipti per save, bet labai džiaugiuosi jog pavyko,“ – juokauja aktorė K. Radžiukynaitė.