Artėja prie 100

Prie tarptautinio keitimosi atvirlaiškiais judėjimo – postcrossingo – prisijungusi Inga dalijasi emocija, kurią patiria rakindama pašto dėžutę. "Apima toks jaudulys, rodos, širdis iššoks iš krūtinės", – prisipažįsta 28-erių moteris, kurios išsiųstų ir gautų atvirukų skaičius greitai pasieks 100.

Tarptautinė keitimosi atvirlaiškiais iniciatyva veikia internete. Norint siųsti ir gauti atvirlaiškius, iš pradžių reikia užsiregistruoti www.postcrossing.com puslapyje. Čia galima turėti slapyvardį, pateikti aprašą apie save. Tai pat reikia nurodyti adresą, kurį matys tik asmuo, siunčiantis jums atviruką.

Kai susikursite vartotojo profilį, sistema jums skirs pirmąjį adresą, kurio savininkui išsiųsite atviruką. Kartu su adresu (jis gali būti iš bet kurio pasaulio kampelio) jūs matysite ir to žmogaus profilį. Sužinosite, kuo jis domisi, kokie atvirukai jam patinka.

Kiekvienas atvirlaiškis turi savo unikalų kodą, kurį būtina užrašyti ant laiško. Tik tokiu atveju gavėjas galės užregistruoti gautą atviruką sistemoje, o jūsų adresas nukeliaus kitam žmogui, kuris bus parinktas atsitiktine tvarka. To reikia, kad būtų išvengta sukčiavimo. Kitaip sakant, kad žmogus ne tik gautų, bet ir pats sąžiningai išsiųstų atvirlaiškius.

Kaskart, laikydama tokį atviruką rankoje, pamąstau, kiek daug kilometrų jis keliavo. Tuomet suprantu, kad pasaulis kartu ir didelis, ir labai mažytis, o viskas jame glaudžiai susiję.

Beje, jų negalima siųsti kiek nori. Vienu metu galima išsiųsti iki dešimties atvirukų. Kai bent vienas atvirlaiškis pasiekia adresatą, tuomet galima išsiųsti dar vieną, paskui – dar ir t.t.

Neapsiriboja palinkėjimu

Anot pašnekovės, ant atviruko galima rašyti, ką tiktai nori: sentenciją, palinkėjimą, trumpą pasakojimą apie save ar savo šalį. Kai kurie žmonės savo profiliuose surašo klausimus, į kuriuos paprašo atsakyti. Kiti tiesiog kviečia papasakoti apie juos dominančius dalykus, rekomenduoti filmus ar parašyti keletą žodžių siuntėjo gimtąja kalba.

Inga atvirauja, kad su kai kuriais žmonėmis iškart pajunta ryšį ir leidžia atviruke papasakoti apie save šiek tiek daugiau. Kitiems tiesiog nusiunčia trumpus linkėjimus.

Dažniausiai atvirukai rašomi anglų kalba, tačiau visuomet galima paprašyti žmonių rašyti ir kitomis kalbomis. Tai išties naudinga mokantis kalbų.

Paklausta, kaip susidomėjo atvirlaiškių mainais, Inga mini savo mokyklos draugę. "Ji pirmoji išbandė ir pasiūlė man. Iš pradžių atrodė nesaugu dalytis savo namų adresu viešai, bet draugė mane įtikino, kad jį matys tik tas žmogus, kuris siųs man atvirlaiškį. Mano pirmasis išsiųstas atvirukas buvo su mano gimtojo Panevėžio vaizdu. Kai po kelių savaičių pati gavau pirmąjį atvirlaiškį, apėmė neapsakomai saldus jausmas. Pamenu, grįžau po mokyklos namo, rakinau duris. Prie manęs priėjo kažkokia nepažįstama moteris. Paklausė vardo, pavardės ir pasakė, kad jos pašto dėžutėje yra man skirtas atvirukas", – dalijasi mokykliniais prisiminimais Inga, tąkart iš Prancūzijos gavusi atvirlaiškį su dviejų chameleonų atvaizdu.

Nekantru: rakindama pašto dėžutę Inga visada patiria jaudulį – labai laukia naujo atvirlaiškio.

Tikra loterija

Iš kokių šalių galima sulaukti atvirlaiškių? Grynų gryniausia loterija.

"Bent jau man dažniausiai išpuola siųsti atvirukus į Rusiją, Nyderlandus ir Vokietiją. Šios šalys yra aktyviausios. Pati esu gavusi iš JAV, Japonijos, Kinijos. Kaskart, laikydama tokį atviruką rankoje, pamąstau, kiek daug kilometrų jis keliavo. Tuomet suprantu, kad pasaulis kartu ir didelis, ir labai mažytis, o viskas jame glaudžiai susiję", – samprotauja pašnekovė, kuriai didžiausią įspūdį paliko neseniai gautas atvirukas iš Indijos. Sužavėjo jo indiškas koloritas ir faktas, kad iš šios šalies atvirlaiškį gavo pirmąsyk.

Postcrosserė aiškina, kad ypač gražius atvirukus žmonės siunčia iš Rytų šalių. Jie beveik visada atsižvelgia į informaciją, rastą vartotojų profiliuose. Ingos profilyje parašyta, kad ji mėgsta fotografinius, juodai baltus, vintažinius ir meniškus atvirukus. Prašo nesiųsti panoraminių, su gyvūnais ar vaikiškais piešinėliais.

Nebrangus hobis

I.Vinčiūnienė prisipažįsta, kad atvirukų dažnai gauna dovanų, taip pat pasiima iš įvairių renginių (nors ne visi adresatai nori reklaminių, kiti tiesiog prašo tokių nesiųsti).

Šiais laikais atvirlaiškiai nebrangūs. Kainuoja apie eurą. Jei dar pridėsime siuntimo kainą – išeis labai smagus ir kiekvieno kišenei įkandamas laisvalaikio užsiėmimas. Tinklaraštininkė linki kiekvienam patirti jausmą, kai po darbo skriste skrieji namo ir spurdančia širdimi tikrini pašto dėžutę – o gal jau įkrito atvirlaiškis?!

Jei esi garbingas postcrossingo žaidėjas, stengiesi surasti tokį atviruką, kuris patiktų konkrečiam žmogui. Tuomet, moters žodžiais, tenka ir specialiai iki knygyno nulėkti, ir po atvirlaiškių stovus pasiknaisioti.

"Deja, atvirlaiškių prekybos vietose randu vis mažiau ir mažiau. Visai neseniai aplankiau kelis didelius knygynus, kur įsigijau vos kelių tipų atvirlaiškių", – skundžiasi pašnekovė, su nostalgija prisimenanti laikus, kai prieš gerą dešimtmetį atvirlaiškių pasirinkimas buvo kur kas didesnis. "Galbūt jie išeina iš mados?" – retoriškai klausia ji.

Dar vienas faktas, neraminantis minimaliai.lt tinklaraštį rašančią Ingą, yra atvirlaiškių plastikiniai vokai.

"Visada maniau, kad atvirlaiškių mainai yra santykinai tvarus hobis, nereikalaujantis daug papildomo vartojimo", – nerimauja ji, pripažįstanti, kad kaskart pašto dėžutėje radusi į plastiką įpakuotą atviruką šiek tiek nusivilia.

Kaupia kolekciją

Atvirlaiškius galima rinkti ir niūriais žiemos vakarais vartyti tarsi jaukius prisiminimų albumus. Iš gautų atvirukų galima daryti meniškus koliažus. Išklijuoti jais sienas ir turėti originalius tapetus. Bet galima, pasak Ingos, dalytis tuo džiaugsmu ir su kitais.

"Ilgą laiką atvirukus tiesiog rinkau ir laikiau stalčiuje, bet vėliau supratau, kad ir kitiems mano kolekcija gali būti įdomi. Gal net įkvėpti žmones išbandyti mainus patiems", – rašo ji savo tinklaraštyje.

Nuo šiol I.Vinčiūnienė kelia kiekvieną gautą atviruką į savo feisbuką ir instagramą, kur virtualiai dėkoja siuntėjui.

Beje, šio hobio entuziastė pastebi, kad dabartiniai postcrosseriai dažnai dalijasi ir savo socialinių tinklų paskyromis.

"Anksčiau to nebuvo. Dabar dažnai, gaudama atviruką, randu užrašytą ir to žmogaus instagramo slapyvardį. Tad kartais ir aš pasidaliju informacija, kaip mane surasti socialiniuose tinkluose", – atvirauja ji.

Įvairovė: ko tik nepamatysi pavaizduota ant atvirlaiškių! Inga stengiasi parinkti vaizdą, kuris nudžiugintų konkretų gavėją.

Pasitaiko keistuolių

"Kartais tiesiog atima žada, kiek daug įvairiausių, skirtingo amžiaus ir pomėgių žmonių užsiima mainais. Užsienyje šis pomėgis itin populiarus tarp garbaus amžiaus žmonių. Esu siuntusi atvirukų žmonėms, kurie gali didžiuotis išsiuntę sunkiai įsivaizduojamą skaičių – net 14 tūkst.! Argi tai ne beprotiška?" – juokiasi Inga.

Inga yra gavusi atviruką nuo 80 metų vyro, kuris puikiai žino Lietuvą ir net Vilniaus senamiestyje yra gėręs kavą su rašytoju Tomu Venclova.

Dažnai atvirukus, padedami tėvelių, siunčia ir maži vaikai. Vienas įsimintiniausių Ingos gautų vaikiškų atvirukų – aštuonmečio berniuko Ženios iš Rusijos atvirlaiškis su jo paties pieštu piešiniu.

Kaip ir kiekviename socialiniame tinkle, taip ir postrcossing.com pasitaiko keistuolių. Moteris pasakoja mačiusi dviejų šunų profilį, kurių vardu, turbūt, prisistato jų šeimininkė.

Kai kurie žmonės pamišę dėl tam tikrų objektų. Pavyzdžiui, viena moteris pageidauja atvirukų tik su braškėmis. Ir nevengia pridėti prierašo, kad būtų tobula, jei braškės puikuotųsi ir ant pašto ženklelio bei voko.

"Neseniai siunčiau atvirlaiškį į Belgiją, kur vienas iš šio vartotojo pageidavimų – atvirukai su žmonių sėdynėmis. Laimė, kad jam patiko ir katinai, tad turėjau ką pasiūlyti iš savo katinų kolekcijos", – juokiasi Inga ir pastebi, kad vis dažniau vartotojų profiliuose mato reiškiamą žmonių palaikymą LBGT judėjimui, ko anksčiau nebuvo.

Inga – apie save

Esu kilusi iš Panevėžio, bet jau daug metų gyvenu Vilniuje, tad vadinu save vilniete. Šiuo metu dirbu administracinį darbą tarptautinėje kompanijoje, o laisvalaikiu kuriu tinklaraštį www.minimaliai.lt. Jį įkvėpė minimalizmo ir tvarumo idėjos, kuriomis susižavėjau rašydama magistro darbą. Tada buvau pasiekusi tikrai neblogą daiktų ir vartojimo mažinimo lygį, kurį karantinas, deja, truputį pakoregavo. Šiandien savo tinklaraštyje gvildenu kur kas daugiau temų nei jo gyvavimo pradžioje. Tai knygos, pomėgiai, maistas, sveika gyvensena, atvirukų mainai.

Turtas: atvirlaiškių mainais susidomėjusi I.Vinčiūnienė rūpestingai kaupia kolekciją.

Dar vienas mano širdžiai malonus hobis – knygų recenzijos. Jas rašau ne tiek dėl kitų žmonių, veikiau dėl savęs. Kartu su keliomis draugėmis esame "Knygų klubo" narės. Kiekvieną mėnesį pasirenkame vis kitą knygą, kurią skaitome, o paskui aptariame. Dažniausiai į mūsų akiratį patenka gerai skaitytojų įvertintos knygos, gulinčios populiariausių knygų dešimtuko lentynose. Pvz., Trento Daltono knyga "Berniukas nuryja visatą". Nors labai gerai įvertinta kritikų, man su draugėmis ji visiškai nepatiko. Kartais sulaukiu skambučių ir iš knygynų, norinčių dalytis mano recenzijomis. Anksčiau knygas imdavau tik iš bibliotekos, bet dabar dažnai perku. Paskui parduodu vinted.lt platformoje, kur žmonės dalijasi panaudotais daiktais. Nemėgstu detektyvų ir fantastikos žanro.

Šiuo metu itin domiuosi sveika mityba, sveikatingumu, tad dažnai ieškau knygų apie sveikatą. Norėčiau daugiau dėmesio skirti savo tinklaraščiui, deja, ne visada galiu jam skirti tiek laiko, kiek norėčiau.

Skaičių kalba

Atvirlaiškių siuntimas nepažįstamiems žmonėms, žinomas kaip postcrossingas, visame pasaulyje vienija 804 745 žmones iš 209 šalių. Iš viso apsikeista 63 371 533 atvirlaiškiais. Šiuo metu oro paštu keliauja 376 741 atvirlaiškis.