Šviesiai rausvas 19,07 karato deimantas „Le Grand Mazarin“ 1661 metais buvo dovanotas Liudvikui XIV ir po to puošė beveik visų Prancūzijos monarchų ir imperatorių karūnas, sako „Christie's“.

Deimantas yra „amžinas grožio simbolis, Prancūzijos karališkasis lobis nuo Karaliaus-Saulės Liudviko XVI valdymo laikų puošęs ne mažiau nei septynis karalius ir karalienes“, – pranešime sakė „Christie's“ Europos ir Azijos pirmininkas Francois Curielis (Fransua Kurielis).

„Svarbiausia tai, kad šis deimantas matė 350 Europos istorijos metų. Jis itin išskirtinis“, – sakė F. Curielis.

Brangakmenis pavadintas kardinolo Mazarino (Mazarinio) garbei; šis italas, kardinolas ir diplomatas bei didis meno kolekcininkas ir vyresnysis Prancūzijos ministras valdant Liudvikui XIII ir Liudvikui XIV, savo testamente šį ir kitus brangakmenius palikęs Karaliui-Saulei.

Rausvasis deimantas iškastas senosiose Golkondos kasyklose pietų centrinėje Indijoje žibėjo Liudviko XV ir Liudviko XVI karūnose, pastarajam per Prancūzijos revoliuciją buvo nukirsta galva.

Deimantas puikavosi ir Napoleono I, Napoleono III ir imperatorės Eugenie (Eugenijos) karūnose, bei daugelio kitų valdovų.

Vėliau deimanto savininkais buvo žymus Prancūzų juvelyrikas Fredericas Boucheronas (Frederikas Bušeronas), paskui deimantas priklausė baronui Dervisui.

Anot „Christie's“ deimantas dabar yra privačiose rankose, bet savininko vardo neatskleidė.

Aukcionas už deimantą tikisi gauti tarp šešių ir devynių milijonų dolerių (nuo 5.1 milijono iki 7.7 milijono eurų).

Lapkričio 14 d. „Christie's“ Nuostabiųjų deimantų aukcione Ženevoje deimantas bus parduodamas pirmą kartą per 130 metų.

Deimantas aukcione buvo parduotas ir anksčiau, tik vieną kartą, 1887 metais kartu su kitais Prancūzijos karališkaisiais brangakmeniais, praėjus 17 metų po to, kai žlugo antroji Prancūzijos imperija ir Napoleonas III su žmona imperatore Eugenija pabėgo į Angliją, o deimantus paliko.