A.Valiaugos "Tarp krantų" – atskleistos ir nutylėtos istorijos Pereiti į pagrindinį turinį

A.Valiaugos "Tarp krantų" – atskleistos ir nutylėtos istorijos

2010-08-23 13:59
Ryšys: vairuotojai, keltininkai, Vakarų krante laimės ieškantys lietuviai ir kiti iš fotografijų žvelgiantys žmonės keltais kartu keliavusiam A.Valiaugai patikėdavo savo asmenines istorijas.
Ryšys: vairuotojai, keltininkai, Vakarų krante laimės ieškantys lietuviai ir kiti iš fotografijų žvelgiantys žmonės keltais kartu keliavusiam A.Valiaugai patikėdavo savo asmenines istorijas. / Antano Slavinsko nuotr.

Baltijos jūra, uostai, keltai, atsitiktiniai ir ne tik pakeleiviai juose. Visa tai – Arturo Valiaugos fotoprojekto "Tarp krantų" objektai.

Kelionė – tarsi atvirukuose

Tokie vaizdai matyti vilniečio fotomenininko parodoje Kauno fotografijos galerijoje. Prieš trejus metus sukurti fotodarbai apkeliavo pagrindinius Baltijos jūros šalių – ir ne tik – meno centrus, tačiau Lietuvoje jie iki šiol mažai eksponuoti.

Fotoprojektas "Tarp krantų" gimė po du žiemos mėnesius trukusių A.Valiaugos kelionių keltais per Baltijos jūrą į Vakarų krantą ir atgal. Jose fotomenininko pakeleiviais tapo įvairiausių tautybių ir likimų žmonės: lietuviai, keliaujantys į garantuoto uždarbio šalį, skandinavai, plaukiantys priešinga kryptimi ieškoti pigių pasilinksminimų, žvejai, keltų darbuotojai – nuo techninio personalo, barų ir kazino darbuotojų iki kapitonų – ir uostuose sutikti žmonės.

Kiekvienoje fotografijoje, kuri savo kompozicija primena kelionės atviruką, pasakojama atskira istorija. Čia nerasi nuoseklumo ar įprasto dokumentavimo – kaip mini autorius, svarbiausia jam buvo ne dokumentuoti kelionės faktą, o perteikti subjektyvią patirtį ir vidines būsenas.

Jūra, nebeskirianti pasaulių

Žvelgiant į fotodarbus, matyti, kad jūra, anksčiau buvusi geležinės uždangos dalis, griežtai skyrusi pasaulį į Rytus ir Vakarus, tapo daugiau jungiančia nei skiriančia grandimi: neperskaičius prierašų prie fotografijų, kartais sunku atskirti, kurios – rytinės ar vakarinės – pusės gyventojas keliasi keltu, o uostai su savo krantinėmis, dokais – tarsi visiškai susiniveliavę.

"Globalizacija. Anksčiau būdavo labai aišku, į kurią – Rytų ar Vakarų – pusę plauki, dabar kryptys susipainiojo. Šiais laikais kitas krantas nebeatrodo toks išskirtinis, galų gale ir Baltijos jūra atrodo panašesnė į baseiną, kurią bet kas gali perplaukti, o ne į dviejų skirtingų sistemų valstybių riboženklį", – pastebėjo parodos atidaryme dalyvavęs A.Valiauga. Ir tarsi pasiaiškino, kodėl šio ciklo nuotraukose beveik visiškai nematyti didžiojo personažo – jūros: kurdamas fotografijų ciklą, jis keliavo žiemą – tuomet, kai didžiąją paros dalį tvyro tamsa.

"Norėdamas nufotografuoti jūrą, turėdavau prašyti keltininkų, kad specialiai galingais prožektoriais pašviestų. Kitaip jūra atrodė kaip juoda bedugnės skylė – be pradžios ir pabaigos. Beje, naktinis kelionių metas sąlygoja nostalgišką nuotraukų atmosferą", – pastebėjo.

Fotomenininkas prisipažįsta ruošdamasis kelionei jūra ir joje išgyvenęs dvilypes emocijas. Esą, kai stovi krante ir žiūri į jūrą, ji atrodo taip romantiškai, vilioja – norisi plaukti, o kai esi jūroje – galvoji apie krantą.

Kelione jūra sutiktus žmones jis grupuoja pagal socialinius tipus: "Vieni, kuriuos priveikė Rytų krante, palikę namus ir šeimas keliasi į kitą krantą ieškodami Eldorado. Tai – ne kultūriniai mainai, o paprasčiausia migracija. Kiti, iš Vakarų pusės, ieškantys pramogų už išpardavimo kainą, smagiai leidžia laiką. Tretiems tai natūralus darbo ritmas", – A.Valiauga prisipažįsta, kad sėdėdamas kelto bare pats ne kartą filosofiškai susimąstė, kuriai grupei galėtų priskirti save.

Už kadro – skaudžios istorijos

A.Valiauga apgailestauja į keliones jūra nepasiėmęs filmavimo kameros. Anonimiški mums, iš fotonuotraukų žvelgiantys keltų keleiviai dažnai atsiverdavo kartu keliavusiam fotografui – jis galėtų valandas pasakoti istorijas, jam patikėtas naktinės jūros viduryje.

"Kelionė jūra yra keista tarpinė būsena, ir atsitiktiniai pakeleiviai dažnai tampa skaudžiai atviri. Neįrašiau ir neužfiksavau labai daug graudžių, kitą kartą – juokingų istorijų, liekančių už nuotraukos erdvės", – per penkias valandas trunkančią kelionę jūra fotomenininkas tapdavo savas ir jo fotokamera nebevaržydavo pakeleivių.

Menininkas šypsosi prisiminęs juokingą istoriją: "Po kažkelinto alaus bokalo kelto bare šalia sėdėjęs vilkiko vairuotojas, kaip savam bičui man ilgai pasakojęs savo kelionių istorijas, staiga paklausė: "O kokią fūrą tu vairuoji?"

Atidarant parodą pristatyta ir A.Valiaugos fotografijų knyga "Tarp krantų". Joje kelionės jūra nuotaiką papildo kelionės jūra bilietų faksimilės, detalūs keltų planai, autoriaus, menotyrininkės Eglės Deltuvaitės žodis ir šmaikštus istoriko Vyganto Vareikio įvadas, kuriame jis apžvelgia tūkstantmečius trunkantį gyvenimą Baltijos jūroje bei jos krantuose, prisimindamas ir Baltijos jūros piratus.


Kas? A.Valiaugos fotografijos darbų paroda "Tarp krantų".

Kur? Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas).

Kada? iki rugsėjo 4 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra