Pirmosiomis šių metų dienomis Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus paskelbė laukiantis Kauno menininkų darbų tradicinei "Geriausio metų kūrinio" parodai.

Tačiau menininkai neskuba – iki vakarykštės pavakarės parodos organizatoriai nebuvo sulaukę nė vieno kūrinio. "Darbus priimsime iki sausio 16-osios. Tą dieną, manau, ir sulauksime daugiausiai kūrinių. Menininkai mėgsta atnešti darbus paskutinę minutę, kitąkart pavėlavusieji prašo jau veikiančią ekspoziciją papildyti. Šiemet ir sniego lavina menininkams trukdo – daugelis turi savo studijas užmiestyje, kaimuose, o dabar juk ten – neišvažiuojami keliai", – šiemetinį menininkų lėtumą bandė paaiškinti muziejaus Parodų rengimo skyriaus vadovė Kristina Civinskienė.

Tuo tarpu tarp profesionalių menininkų verda diskusijos, ar verta dalyvauti tokioje parodoje, kur šalia aukšto lygio kūrinių atsiranda menkaverčių darbų.

Kūrinių atrankos parodos organizatoriai nerengia, vienintelis kriterijus – kad autorius būtų profesionalus menininkas, turintis aukštąjį meninį išsilavinimą ir gyvenantis iš kūrybos. Kauno menininkai kviečiami pateikti po vieną ankstesniais metais sukurtą kūrinį.

Dešimtoji, jubiliejinė, "Geriausio metų kūrinio" paroda sugrįžta į kalendorines vėžes – šiemet parodos laureatai simboliniais laurais bus vainikuojami vasario 16-ąją.

Paroda, kurios lankytojai tradiciškai rinks jiems labiausiai patikusį kūrinį, Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16) veiks nuo sausio 23 iki vasario 22 d.

Ar verta dalyvauti "Geriausio metų kūrinio" parodoje ir pretenduoti į publikos simpatijų prizą? Apie tai kalba ligšioliniai konkurso nugalėtojai.

1999 m.
Vytautas Tamoliūnas
Jei profesionalai nedalyvaus šioje parodoje, tai mėgėjai visai sugadins reikalą. Reikia pasitempti, parodyti, ką geriausiai sukūrei. Nuo pat pirmų metų, kai tapau laureatu, vis nešu po kokį kūrinį. Kiti gal nespėja, sako: "Ai, čia nieko gero." Ką nori matyti, tą ir matysi.

Laureato vardas – eilutė CV, ir tiek. Buvau išrinktas pirmą kartą rengtoje parodoje. Atrodė panašu į pokštą. Ir apie laurus sužinojau tik kitą dieną, perskaitęs "Kauno dienoje".

Beje, tai ne vienintelė paroda Lietuvoje, kur publika renka laureatą. Pernai aš Pasaulio žemaičių parodoje Plungėje taip pat publikos simpatijų prizą gavau.

2000, 2003 ir 2004 m.
Pranas Griušys
Nežinojau, kad šiemet paroda prasidės sausį – galvojau, kaip ir pernai, gegužę vyks. Ačiū, kad pranešėte. Nežinau, ar dabar spėsiu ką pateikti. Niekada šiai parodai nieko specialiai nekūriau – ką studijoje rasdavau, tą nešdavau. Dalyvaudamas apie naudą negalvoju. Publikos man suteiktų laurų nesureikšminu. Dažnai publika galvoja kitaip nei profesionalai. Vienais metais, kai nunešiau, mano manymu, tikrai gerą kūrinį, jis liko nepastebėtas. O ne tokius gerus darbus, žiūrėk, ir išrenka geriausiais.

2001 m.
Algis Lapienis
Parodoje dalyvauju ne kasmet. Šiemet mano kūrinio čia nebus. Tai reiškia, kad galbūt nesu labai patenkintas pernykščiu savo kūrybos derliumi. Būtų kokia rudeninė Kauno menininkų paroda – tikrai turėčiau ką joje parodyti. Šis renginys įpareigoja. Juk ir vadinasi "Geriausio metų kūrinio" paroda. O jei to geriausio nėra?

2002 m.
Lina Jonikė
Profesine prasme, mane labiau domina teminės vienos dailės srities parodos. O šioje parodoje pateikiami įvairių sričių, skirtingo lygio kūriniai. Bet kadangi susirenka įvairiausio plauko žiūrovai, tai kiekvienas atsirenka jam priimtiną darbą.

Problema ta, kad menininkai nesuinteresuoti šioje parodoje dalyvauti. Manau, turėtų būti įsteigtas solidus prizas, kuris masintų menininkus. Šiais laikais rengiama labai daug parodų. Nėra prasmės dalyvauti vien tam, kad užsidėtum pliusiuką.

2005 m.
Antanas Jusevičius
Dalyvauti verta, bet aš šiemet turbūt nedalyvausiu dėl techninių priežasčių. Mano darbai – Rumšiškėse, keliai – užpustyti, garažas – užsnigtas, mašina – nevažiuoja, taigi neturėsiu galimybės pristatyti darbo.

Paroda – labai sveikintinas dalykas, čia leidžiama pasireikšti ir mažai kur savo kūrinius eksponuojančiam jaunimui. Kuo daugiau parodų mieste – tuo geriau. Tik šiokios tokios darbų atrankos vis dėlto reikėtų.

2007 m.
Inga Likšaitė
Labai rimtai į dalyvavimą šioje parodoje nežiūriu – traktuoju tai kaip žaidimą. Žaidimo taisyklės aiškios – atrenka patys menininkai, žmonės – balsuoja. Manau, tai priimtina – netgi pagyvina viešąjį kultūrinį gyvenimą, skatina žmones lankytis parodų salėse. Ir menininkas kartu pasitikrina, ką mėgsta publika.

Mano kūrinys šiemet čia bus, jei rengėjai leis eksponuoti darbą, kurio bendraautoriai – keli žmonės.

2008 m.
Egidijus Rudinskas
Tarp menininkų vyksta neoficiali diskusija, ar šioje parodoje dalyvauti verta. Kiti nedalyvauja – jiems per žemas lygis. Toks parodos principas – darbų atrankos nėra, vadinasi, visada bus ir prastesnių darbų. Bet geriesiems nebus blogiau, jei šalia kabės prastesnis darbas.

Čia kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau, jei rimti menininkai nedalyvaus, paroda niekada nepakils į aukštesnį lygį.

Savo darbą parodai teiksiu, jei spėsiu pabaigti.