– Ar LATGA fiksavo šio renginio atlikėjų pasirodymus, ar pastebėjo pažeidimų ir kaip jūs tai vertinate?
– Pradėkime nuo to, kad visi renginiai Lietuvoje turi licencijuotis, kokia muzika grojama, ypač, koks LATGA autorių repertuaras. Tai nebuvo padaryta. Todėl LATGA administracija fiksavo, kokie yra skambantys kūriniai, kas vyksta, kokia muzika groja.
– Ar jūs turėjote kontaktą su organizatoriais ir ar įspėjote juos, kad jie turi pristatyti, kokį repertuarą naudos Vingio parke ar kitur, kur vyko šio mitingo sudedamosios dalys?
Jeigu autorius išreiškia valią, kad jis nenori, jog jo kūryba būtų siejama su tam tikromis vertybėmis, su kažkokiu renginiu ar tiesiog nenori, kad skambėtų jo kūrinys, jis tai gali padaryti, nes čia jo kūryba.
– Be abejo, buvo kreiptasi į organizatorius, kiek buvo įmanoma gauti jų kontaktus. Buvo priminta, kad jie turi pagal įstatymą licencijuotis muzikos kūrinius arba patį grojimą. Čia aš teisinių dalykų jau neįvardinsiu, bet jie to nepadarė. Jie gavo prie to rašto ir žmonių, kurie ir socialinėje erdvėje ir kurie kreipėsi tiesiai į LATGA, kad jie iš viso nesutinka, kad jų muzika skambėtų tame renginyje, mitinge.
– Kiek atlikėjų išreiškė tokią valią ir oficialiai kreipėsi į LATGA instituciją?
– Negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus, nes buvo ir grupės, ir vieni asmenys. 40 manau, kad bus.
– Kalbant apie repertuarą, ar užfiksavote pažeidimų Vingio parke? Ir ar turite informacijos iš kitų taškų, kur prasidėjo Šeimos gynimo maršo kolonos, įvairiausios muzikos transliacija per kolonėles?
– Dabar tiksliai negalėčiau įvardinti, bet yra užfiksuota dalykų. Jau vien esminis dalykas, kad nebuvo licencijuota. LATGA autorių kūryba taip pat skambėjo, bet visų smulkmenų ir niuansų šiuo metu tikrai dar nepakomentuosiu. Ir papildomuose renginiuose girdėjome dainas, kurios negalėjo skambėti, nes autoriai patys nesutiko.
– Apie kokią sumą kalbame, jeigu jie būtų licencijavę kūrinius?
– Klausimas administracijai, aš tikrai dabar nesuskaičiuosiu. Esu tarybos prezidentė, tikrai nežinau šiai dienai.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių pasiruošimas Akademijoje
– Kalbant apie pačių dalyvių elgseną: jie informavo, kad naudos atlikėjų kūrinius, ar jūs stebėjote jų reklaminę kampaniją? Ar jau tada buvo kažkokių neatitikimų su tuo, kaip autorių teises gina LATGA?
– Turbūt visi matėme, kad patys autoriai parodė socialinėje erdvėje, jog jau reklaminėje kampanijoje buvo panaudoti kūriniai. Jie išreiškė valią, kad nenori būti su tuo siejami. Nuo to viskas turbūt ir prasidėjo, kad buvo pastebėta. Kitas dalykas – grįšiu prie to pačio: pagal įstatymą nebuvo elgtasi. Visada taip yra, kai yra kreipiamasi, kai yra pastebima. Ypač tokio masto renginys.
Aš noriu, kad autoriai jaustųsi saugūs, globojami ir kad jais būtų rūpinamasi. Man atrodo, kad to nori kiekvienas menininkas.
– Buvo pastebėta iš periferijos dar neatvykus į Vingio parką, kad kai kurių atlikėjų dainos, kūryba buvo perdainuota kitų žmonių. Pavyzdžiui, „Sisters on wire“ grupė, feisbuke išplito poros vyrukų pasirodymas ir tos dainos atlikimas. Ar tai galima traktuoti kaip renginį toje vietoje? Ar jūs, kaip LATGA, traktuotumėte Vingio parke tai, kas vyko, kaip renginį? Teisiškai žiūrint, kokių svertų ir galių tai turi šioje vietoje?
– Norėčiau, kad teisinius dalykus komentuotų teisininkai. Muzika skambėjo, vyko renginys, vyko mitingas, kuriame buvo daug žmonių, žiūrovų. Muzika skambėjo nuo scenos. Kalbant apie Bistrampolį, kur grojo „Sisters on wire“ kūrinys, atliekamas kitų atlikėjų, tai taip pat atrodė, kad tai yra renginys. Mano vienasmenė nuomonė. Bet šiuo metu taip pat yra kontaktuojama su tais, kas davė leidimus, su pačiais organizatoriais, kuriuos, kaip minėjau, atrasti ne taip ir lengva.
– O grupė „Sisters on wire“ buvo išreiškusi valią, kad jų kūrinių nenaudotų, ar ne?
– Jie, pastebėję, kas vyksta, patys galėtų atsakyti, kaip į tai reagavo.
– Kokių dabar galite imtis žingsnių kaip LATGA? Kokie bus jūsų tolimesni veiksmai ginant autorių teises?
– Viskas bus vykdoma pagal įstatymą. Aš kartoju ir kartoju tuos žodžius ne veltui. Vėlgi, ką LATGA daro? Ji kolektyviai gina autorių teises. Jeigu matome, kad įvyko kažkoks pažeidimas ir autoriai išreiškė tam tikrą savo nuomonę, tai dialogo principu aiškinamasi situacija. Ir jeigu gražiuoju būdu nepavyks su organizatoriais ir tarp autorių susitarti, tai laukia kiti veiksmai. Viskas yra labai paprasta. Aš noriu, kad autoriai jaustųsi saugūs, globojami ir kad jais būtų rūpinamasi. Man atrodo, kad to nori kiekvienas menininkas. Nuo scenos skambėjo žodžiai, kad mes kažko, kaip asociacija, neleidžiame. Tai ne – mes norėjome padėti, kad jie tai darytų legaliai. Tai yra labai svarbu. Čia nėra kažkoks ginčas ar pasipriešinimas – tai yra paprasčiausiai prašymas veikti legaliai.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių pasiruošimas Klaipėdoje
– Bet jeigu ir būtumėte leidę, tų atlikėjų, kurie draudė transliuoti jų kūrinius, jie ir negalėjo jų atlikti?
– Taip. Jeigu autorius išreiškia valią, kad jis nenori, jog jo kūryba būtų siejama su tam tikromis vertybėmis, su kažkokiu renginiu ar tiesiog nenori, kad skambėtų jo kūrinys, jis tai gali padaryti, nes čia jo kūryba.
– Kalbinau Bjellę, kaip LATGA tarybos prezidentę. O dabar kalbinu Bjellę, kaip atlikėją ir autorę. Iškart klausiu – ar teko matyti, kad ir tavo kūryba būtų naudojama Šeimos gynimo marše?
Tikrai skauda širdį matant, kai be kaukių, tokia didelė masė žmonių Vingio parke klausosi kūrybos, kalbų. Jiems tai galima, jiems suteiktas leidimas.
– Šeštadienį ryte gavau dalį kažkokios live transliacijos, po to pastebėjau, kad tai yra prie Šiaulių arenos, kur erdvėje, besirikiuojant mašinoms skambėjo mano kūrinys „Brolužis“.
– Transliavo per kolonėles, man atrodo, iš automobilio.
– Garsiai skambėjo. Dabar taip pat yra aiškinamasi, per kur skambėjo, kaip tai traktuoti.
– Ar tau tai patiko, ar tu nenorėjai, kad daina skambėtų?
– Aš garsiai ir viešai pasakiau, kad ne, nes aš nenoriu, kad su tokiomis vertybėmis, idėjomis būtų siejama mano kūryba. Aš tikrai tai gražiai, paprastai pasakiau, manęs nebuvo atsiklausta.
Vingio parke renkasi „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyviai
– O dabar klausiu ir kaip atlikėjos, ir kaip LATGA tarybos prezidentės. Matėme, kad Vingio parke buvo apie 10 tūkst. žmonių. Kaip minėjai – scena, bet organizatoriai traktuoja, kad tai nebuvo renginys. Kaip jūs traktuojate, ar tai buvo renginys?
– Žinote, kalbėkime iš esmės. Kultūros sektorius jau porą metų kantriai laukia, kai ateis diena, kada galės pilna koja dirbti. Dabar yra tikrai dideli ribojimai – 150 žmonių viduje. Tikrai skauda širdį matant, kai be kaukių, tokia didelė masė žmonių Vingio parke klausosi kūrybos, kalbų. Jiems tai galima, jiems suteiktas leidimas. Aš matau, kaip visiems autoriams, atlikėjams, kultūros atstovams tai yra nesuvokiama ir kaip niekas nenori dar daugiau pykčio, susipriešinimo ir baisių nemeilę ir netaiką siunčiančių žinučių. Todėl visi pasimetę. Aš gaunu daug nuomonių iš autorių ir drąsiai tai sakau ir pati matau: man tai skamba kaip dvigubi standartai. Kultūros sektorius turi kentėti, laukti ir kantriai po truputį skleisti savo kūrybą. O kažkas... Taip, sutinku, yra konstitucinė teisė, galimybė reikšti savo nuomonę. Bet iš šono atrodo labai negražiai.
– Ar LATGA nenorėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir paprašyti išduoti leidimą tarkime autorių mitingui, kuriame legaliai galėtų transliuoti savo dainas nuo scenos ir pakviesti į mitingą lygiai taip pat žmones?
– Aš nežinau, kodėl klausiate apie LATGA. Nes ji rūpinasi pačių autorių finansų surinkimu. Ir čia jau klausimas autoriams.
– Ar jūs, kaip autorė, nenorėtumėte tokios idėjos iškelti?
– Aš juokavau kažkada ir viešai: ar neateina diena, kai reikės galvoti, dėl ko galėsime tai daryti? Nes tikrai svyra rankos, kai stengiesi, lauki, supranti, kad situacija sudėtinga. Ir taip įvyksta. Taip pat aš suprantu ir laisvę reikšti savo mintis. Aš esu pasimetusi ir tikrai nenoriu, kad būtų dar blogiau ir sudėtingiau mūsų visuomenėje.
– Ar autoriai, kurių kūryba skambėjo ir pastebėjo, jie iš naujo susisiekė su LATGA, ar dar kartą išreiškė savo pasipiktinimą, poziciją po šio mitingo?
– Negaliu atsakyti į šitą klausimą, nes yra darbuotojai, aš esu tarybos dalis. Viskas daugiau vyko prieš, nes buvo pastebėta, kad kai kurių (muzika, – red. past.) jau naudojama, kad kai kurie visiškai nenori būti su tuo siejami.
„Didysis šeimos gynimo maršas“ Vingio parke
Aš esu pasimetusi ir tikrai nenoriu, kad būtų dar blogiau ir sudėtingiau mūsų visuomenėje.
– Ar pati, kaip autorė, kreipsiesi į LATGA?
– Aš prieš renginį išreiškiau socialinėje erdvėje, kad aš nenoriu, jog mano kūryba, juo labiau vienas mano kūrinys, būtų ten ir skambėtų. Bet mano kūrinys nuskambėjo Šiauliuose, neaišku, kokia forma. Aš nedarau skandalo, tik noriu dar kartą pabrėžti, kad mes gerbiame autorius, jų teises. Nepamirškime, kad tai, ko neapčiuopiame, yra labai brangu ir svarbu, ką sukuria mūsų Lietuvos autoriai. Reikia gerbti jų pasirinkimą, jų norą ir vertybes.
Naujausi komentarai