Neretai ne tik Belgijos, bet ir visos Europos sostine tituluojamas Briuselio miestas iš pažiūros neišsiskiria iš kitų Vakarų Europos didmiesčių. O ir egzotiškus pasaulio kampelius aplankę turistai turbūt atkakliai ginčytųsi, kad planuoti kelionės į šį miestą neverta. Tačiau užtenka Belgijos širdyje praleisti bent vieną dieną, kad pamiltum šį jaukų kampelį ir norėtum į jį sugrįžti vėl ir vėl.

Vizitinė kortelė – svetingumas

Kas trečias iš daugiau nei milijono Briuselio gyventojų yra užsienietis, todėl nenuostabu, kad įlipęs į viešąjį transportą gali išgirsti arabišką greitakalbę, sklandžią anglų arba rusų kalbą.

Briuselyje įteisintos dvi valstybinės kalbos – olandų ir prancūzų. Vis dėlto vietos gyventojams dažnai tenka laužyti liežuvį ir demonstruoti anglų kalbos žinias. Ypač tiems, kurie dirba tarptautinėse organizacijose arba viešojo aptarnavimo sektoriuose. Tačiau dar galima rasti kavinių ir parduotuvių, kurių personalas, išgirdęs ne gimtąja kalba skambantį klausimą, ima skėsčioti rankomis.

Belgai garsėja ypatingu svetingumu. Gatvėje išvydę žemėlapį laikantį turistą, jie akimirksniu skuba į pagalbą. "Jokių problemų, tuoj jums paaiškinsiu, kaip pasiekti šią gatvę", – entuziastingai rankomis skeryčioja taksistai. Tačiau atsisėdę prie vairo, jie pamiršta geras manieras – tik ir galvoja, kaip iš keleivio išsunkti kuo daugiau pinigų.
Nusprendę pasinaudoti viešuoju transportu – tikrai neprašausite. Vienas paskui kitą čia važiuoja autobusai ir tramvajai. Kelionė jais truks kiek ilgiau, tačiau atsieis vos kelis eurus.

Nepamirškite skėčių

Kokias Europos sostinės vietas būtina aplankyti? Viena jų – Manneken Pis – besišlapinančio berniuko skulptūrėlė. Prieš kelis dešimtmečius šiam "neklaužadai" pastatyta "kolegė" – Jeanneke Pis – gamtinius reikalus atliekančios mergaitės skulptūrėlė.

Įspūdingai atrodo Briuselio širdimi vadinama, viena gražiausių aikščių pasaulyje tituluojama Didžioji aikštė. Ją supa gotikinė Rotušė, išpuošta tūkstančiais skulptūrėlių. Aplink aikštę išsirikiavę paauksuoti viduramžių pirklių pastatai. Didžiojoje aikštėje šiltuoju metų laiku veikia gėlių turgus.

Nors termometro stulpelis lapkritį Briuselyje rodo tiek pat, kiek ir Lietuvoje, Belgijoje oras yra kur kas švelnesnis. Paskutinį rudens mėnesį galima sutikti moterų, kurios miesto gatvėmis kulniuoja avėdamos ne aulinius batus, o lengvas vasarines šlepetes.

Be kojinių!

Kai pliaupia lietus, retas briuselietis prisidengia skėčiu. Tačiau jei esate nepasiruošę tokiam iššūkiui – būtinai įsimeskite jį į kelioninį krepšį. Dangus Belgijos sostinėje labai apgaulingas – prieš minutę kaitinusią saulę kaip mat gali pakeisti rūstus dangus.
Šlepetės ir lengvi švarkai – ne vieninteliai dalykai, liudijantys apie sveiką briuseliečių gyvenimą. Nuo ankstyvo ryto iki sutemų miesto gatvėse ir parkuose galima sutikti įvairaus amžiaus sportininkų. Šlaunis vos dengiančios trumpikės ir lengvos palaidinės, o šalia sukiojasi apsitūloję turistai.

Linksmybės skrandžiui

Duris atvėrę Briuselyje laukia šimtai kavinių, restoranų ir užeigų. Lietuviško plokštainio jose nerasite, tačiau galėsite paskanauti nacionalinio Belgijos patiekalo – austrių su skrudintomis bulvėmis ir alumi, pasakiško skonio itališkų makaronų, picų arba japoniškų suši.

Pasirinkę patiekalą, kurį užgersite taure vyno, sumokėsite apie 30 eurų (apie 103 litus). Turistams, kurie užuot palepinę skrandį pinigus taupo lauktuvėms, į pagalbą skuba arabų prekeiviai.

Beveik kiekviename skersgatvyje galima rasti turkų užeigų, kuriose net ir vidury nakties už 8 eurus (apie 27 litus) nusipirksite kebabą arba skrudintų bulvyčių su mėsos gabalėliais ir daržovėmis.

Briuselio restoranuose ir kavinėse nebūtina palikti arbatpinigių. Gal dėl to padavėjai ne visuomet mandagiai elgiasi su klientais. Nėra ko stebėtis, jei  prijuostę užsirišęs žmogus prie jūsų neprieis dešimt minučių, o išgirdęs, kad norėtumėte išgerti puodelį kavos, nesidrovės paklausti: "Tik tiek?"

Tinkama vieta apsipirkti

Jei svajojate atnaujinti garderobą, Briuselio parduotuvių lankymas jūsų dienotvarkėje turėtų būti svarbiausias. Prekybos centrai ir įvairios parduotuvėlės darbo dienomis ir šeštadieniais duris užveria apie 18 val. Tiesa, kai kurios pirkėjų neįsileidžia jau nuo 16 val.

Jei drabužius nusprendėte pirkti ne prabangioje, o kuklesnėje parduotuvėje, už 50 eurų (apie 172 litus) apsirengsite nuo galvos iki kojų. Prekės panašios į tas, kurias galima įsigyti Lietuvos turgavietėse, tačiau Briuselyje jos daug pigesnės. Štai balta pavasarinė striukė įkainota 7 eurais (apie 24 litus), daili palaidinė – 5 eurais (apie 17 litų).
Į prekybos centrus sumanę užsukti sekmadieniais nieko nepešite. Didžioji dauguma jų nedirba, todėl belgai šeštadieniais masiškai šluoja lentynas. Pasak vietos gyventojų, sekmadienis Briuselyje – turgaus diena. Tądien prekyvietėse galima įsigyti ir maisto produktų, ir antikvarinių daiktų.

Beje, stikliniai pastatai, kuriuose nuo ankstyvo ryto šurmuliuoja kostiumuoti vyriškiai ir dalykiškai apsirengusios moterys, apie 17 val. visiškai ištuštėja. Tokiu metu autobusų ir tramvajų stotelėse susidaro spūstys, o susistabdyti taksi – jokių galimybių.

Briuselis iš arti

Kiekviename taksi matomoje vietoje pakabinti važiavimo tarifai, tačiau vairuotojams jie nė motais. Ypač tuomet, kai į automobilį įsėda užsienio turistas, nepažįstantis painių Briuselio gatvelių. Neverta stebėtis, jei kelionė iš oro uosto į viešbutį kainuos 35 eurus, o iš to paties viešbučio iki oro uosto – jau dešimčia eurų daugiau.

Šokolado parduotuvėlėse – su riešutais, razinomis, pipirais arba apelsino žievelių drožlėmis, pieninis, juodasis ir baltasis, kilogramą sveriančios plytos ir vos apčiuopiami rankų darbo saldainiai. Akį traukia ir saldumynais prekiaujančių parduotuvėlių vitrinos, kuriose pūpso šokoladiniai zuikiai arba baltojo šokolado avelės. Tiesa, saldžiosios pagundos gali kainuoti tiek, kiek ir sotūs pietūs dviem asmenims. Ypač jei kalbama apie rankų darbo šokoladinius saldainius.

 Įspūdinga: Didžioji aikštė vadinama Briuselio širdimi ir yra viena gražiausių aikščių pasaulyje.