2012 m. gruodžio 22-oji. Jeigu šiandien skaitote šiuos žodžius, tai reiškia svarbiausią dalyką. Vakar pasaulio pabaiga neatėjo.

Šešios skirtingos nuomonės

Beveik prieš savaitę iki prognozuotos pasaulio pabaigos kalbinti šeši žinomi Lietuvos žmonės neabejojo, kad jos nebus. Nors kai kurie pripažino, kad apokalipsę gali sukelti patys neteisingai gyvenantys žmonės, o ne išorės veiksniai.

„Pasaulio pabaiga – ne mums iš viršaus nuleista data, o klaidinga žmogaus veikla, vedanti šios datos link„, – įsitikinęs verslininkas Vladimiras Romanovas, „baisiąją“ dieną planavęs išvykti slidinėti į kalnus.

„Greičiau įvyks globalinė katastrofa, sukrėsianti visą mūsų egzistencinę sistemą. Ji, beje, duotų geriausią rezultatą, nes, tam neįvykus, mes ir toliau nuosekliai risimės nuo kalno", – nuostabų šeštadienį, artėjant švenčių periodui, prognozavo Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius astronomas Gunaras Kakaras.

„Begalinis vartojimas, vargšės gamtos naikinimas. Greičiau šis jau seniai vykstantis nevienadienis procesas mus prives prie pasaulio pabaigos", – klimatologė, sinoptikė Audronė Galvonaitė pasaulio pabaigos dieną dalyvavo protų mūšio žaidime Aplinkos ministerijoje, o šiandien vyksta į tėviškę Anykščiuose rengtis šventėms.

„Žmonės pernelyg gerai apie save galvoja manydami, kad krizė – pagrindas kilti pasaulio pabaigai“, – penktadienio vakarą žadėjęs praleisti vyninėje, ironizavo mokslo propaguotojas Rolandas Maskoliūnas.

„Natūralus žvaigždžių vystymasis trunka šimtus milijonų, milijardus metų. Didžiausia tikimybė, kad kada nors į Žemę smogs dangaus kūnas, prieš milijonus metų sunaikinęs dinozaurus. Besaikis gamtos resursų vartojimas nesukels pabaigos“, – svarstė technikos mokslų daktaras Vladas Lašas.

„Vieną pasaulio pabaigą išgyvenau mokykloje, po to kalbėta apie Nostradamo prognozuojamą pasaulio pabaigą 2000-aisiais, dabar – dar vieną. Ir jų bus dar. Bet kam kaupti maisto atsargas, kam reikės konservų, jei bus pasaulio pabaiga?" – šmaikštavo psichologas Gediminas Navaitis, iš anksto planavęs šeštadienį draugams pasiūlyti paslidinėti.

Ateina nauja epocha

„Gali pasikeisti žemė, gamta, žmonės, bet pasaulio pabaigos niekada nebus. Taip sutverta gamta – nėra pradžios ir nėra pabaigos", – prakalbus apie gruodžio 21 dieną prognozuotą pasaulio pabaigą kalbėjo V. Romanovas.

88 metais prieš mūsų erą iš dangaus pasirodęs apsireiškimo ženklas buvo perspėjimas, kad ateina nauji laikai. Buvo teigiama, kad iš giedro dangaus, kuriame nebuvo nė mažiausio debesėlio, pasigirdo rago balsas – toks šaižus, stiprus ir galingas, kad visi nustėro ir nežinojo, ką daryti. Labiausiai patyrę etruskų žyniai aiškino, kad šis stebuklingas ženklas rodo naujos žmonių kartos užgimimą ir pasaulio permainą.

Daugiau kaip 2 000 metų tęsiasi mūsų epocha ir žmogų gena ne tie ir ne tuo keliu. Kai 88 metais prieš mūsų erą Romos karvedys, konsulas, diktatorius Liucijus Kornelijus Sula panaudojo kariuomenę prieš senatą, žmonijos bendras reikalas tapo vienos gaujos, vieno vado reikalu. Žmogiškųjų santykių neliko. Žmonės pradėjo gyventi kaip gyvuliai, skirstytis į ponus ir vergus.

„Iš religijos padarę valdymo instrumentą, naujos religijos atplėšė žmogų nuo gamtos, nors ji ir žmogus – neatsiejama. Juk kadaise mūsų protėviai gyveno su gamta, – tęsė verslininkas. – Mūsų protėviai arijai turėjo svarbiausią taisyklę – gyventi ne dėl savęs, bet dėl visų žmonių prasmės."

Sugyvulėjęs žmogus naikina gamtą, keičiasi klimatas, pakito Golfo srovė, Kanadoje nebūna sniego, kur visą laiką būdavo, o gamta pradės naikinti žmogų kaip nereikalingą biomasę.

„Tai – ilgas procesas, bet žmonės jau pradeda netikėti religijomis, kurios sunaikino tikrą mūsų protėvių tikėjimą, mokiusį gauti informacijos iš gamtos, visatos. Ateina nauja epocha, kuri naikins ponų ir vergų ideologiją, kai apgyvendinsime visatas, kaip vėl gyvensime dėl visų žmonių prasmės", – teigė V. Romanovas.

Žmogus save pervertina

„Tai susiję su memais – genų dalelėmis, paveldimomis su informacija, mitais, kultūra. Kai kurios jų miršta, kai kurios plinta, – biochemikas, mokslo propaguotojas R. Maskoliūnas įsitikinęs, kad memai užkrečia daug protų, o pagardintos pseudomoksliniu padažu, šiuo atveju majų kalendoriaus, sulaukia daug populiarumo ir sklinda labai greitai. – Pasaulio pabaiga, mirtis, sveikata, gyvybė, seksas mus visą laiką traukia ir tuo galima naudotis. Ir kai daug kalbėta apie saulės aktyvumą, kataklizmus, nelaimes, kai kurie žmonės linkę tikėti ir pasaulio pabaiga."

R. Maskoliūnas šyptelėjo prakalbus apie pirmą dieną po pasaulio pabaigos. Tai, anot jo, priklausys nuo išvakarėse suvartotų alkoholinių patiekalų.

Rimtai prakalbęs apie staigią pasaulio pabaigą, Rolandas mano, kad realiausia grėsmė, jei į Žemę pataikytų dangaus kūnas. Tai įtaigiai parodė Larsas von Trieras filme „Melancholija".

„Kitas scenarijus – karas. Galima jį prognozuoti Artimuosiuose Rytuose, kur daug ekonominių, politinių problemų, kas gali išbalansuoti ir sukelti karą, bet vargu ar tai greitai įvyktų, – svarstė R. Maskoliūnas. – Sunku patikėti, ar visą žemę sunaikintų epidemija, nes sukurti tokį virusą sudėtinga, yra daug apsaugos mechanizmų. Todėl realiausias scenarijus – dangaus kūnas, kuris prieš milijonus metų sunaikino dinozaurus arba pasaulinio lygio kataklizmos – mega ugnikalnio išsiveržimas, kalderos sprogimas."

Mokslo populiarintojas nesureikšmina dabartinio vartojimo ir nemano, kad tai gali turėti įtakos pasaulio pabaigai.

„Civilizacijos nuovargis pastebimas cikliškai nuo senovės Romos imperijos laikų. Kai prarandamas gyvybingumas, kyla besikartojančios krizės. Būna sukrėtimų, bet po to įvyksta atgimimas, – teigė R. Maskoliūnas. – Cikliškai kartojasi ir klimato kaita. Viduramžiais buvo ir mažasis ledynmetis, buvo užšalusi Temzė Londone, buvo laikas, kai Europoje nebuvo vasaros."

Kodėl buvo isteriškai tikinčių, kad gruodžio 21 diena turėjo būti pasaulio pabaiga?

„Tai – žmonės, kurie turi psichologinių problemų. O gal jie jaučiasi kažkuo nusikaltę?" – šyptelėjo Rolandas.

Reklamos kampanijos dalis

Ir priminė, kad dar 2000 m. žmonija išgyveno „pabaigą", kuri buvo siejama ir su kompiuterinio kalendoriaus pabaiga.

„Tiesa, tie juokai gali pridaryti žalos vaikams, – baiminosi V. Lašas. – Pabaiga tiki mažiau išsilavinę, astrologiniams ir ezoteriniams dalykams labiau pasiduodantys žmonės."

Mokslų technikos daktaras netiki, kad didelis dabartinių išteklių vartojimas gali sukelti pasaulio pabaigą.

„Gali kilti problemų, bet ne daugiau. Juolab kad žmonijos istorijoje nekart yra buvę sunkių situacijų", – primena V. Lašas.

Kuo padės konservų dėžutė?

„Dauguma žmonių tai priima kaip žaidimą ir smagią bendravimo formą, – aiškino psichologas G. Navaitis. – Ir tai puiki proga iki pasaulio pabaigos susitaikyti ar pasiūlyti išgerti kavos, alaus."

G. Navaitis pataria į situaciją pažvelgti sveiku protu. Kam kaupti konservus ir kitas maisto atsargas, jei ateis pasaulio pabaiga? Juk tai ne karas ar žemės drebėjimas.

Psichologas pastebėjo, kad dabartinė visuomenė turi ryškų pasaulėžiūros prieštaravimą. Į pasaulį galima žvelgti tikinčiojo arba ateisto akimis.

„Jei esi tikintis, tai astrologai, šamanai ir panašūs pranašautojai nedarys jokio poveikio, nes pasikliauni Dievu, kelią rodo Bažnyčia, o pasaulio pabaiga – tai paskutinis teismas, Kristaus atėjimas. Jei esi ateistas, tuo labiau visokie prognozuotojai nedaro įtakos, nes žino, kokie vyksta materijos pokyčiai", – samprotauja G. Navaitis.

Jau ne pirmą kartą girdintis apie pasaulio pabaigą jis žino, kad kiekvienas žmogus asmeniškai patiria pasaulio pabaigą.

„O aš šeštadienį pasidžiaugsiu su artimaisiais, pajuokausiu ir išgyvenusiesiems pasaulio pabaigą draugams pasiūlysiu paslidinėti", – nusikvatojo psichologas G. Navaitis.

Aukso amžius baigėsi

„Kodėl netikiu, kad gruodžio 21 dieną bus pasaulio pabaiga? – šyptelėjo Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius astronomas G. Kakaras. – Tai tas pats, kaip netikėti, kad rytoj patekės saulė. Ar reikia įrodinėti tai, kas neišvengiama?"

G. Kakaras teigė, kad majų kalendoriuje nebuvo jokios užuominos apie pasaulio pabaigą. Tai tik daugiau nei 5 000 metų kalendoriaus ciklas.

„Tuomet pagal mūsų kalendorių galėtume teigti, kad kiekvienais metais gruodžio 31 dieną turėtų būti pasaulio pabaiga", – pridūrė G. Kakaras.

Anot jo, pasaulio pabaigos sąvokos prasmių yra labai daug. Viena, maksimali, – Žemės išnykimas.

„Kaip ir latviai, turime nuostabų žodį – pasaulis, kurio gili prasmė – po saule. Esame mažutė žemė po Saule", – apibendrino astronomas.

Kita pasaulio pabaigos prasmė – išnykimas viso, kas gyva. Trečia – labai didelės katastrofos, bet neišmušančios iš idiotiško progreso kelio. Arba globalinė katastrofa, kuri tai sugebėtų padaryti.

„Ir pastaroji žmonijai būtų pati palankiausia. Neabejoju, kad civilizacija seniai praėjo aukso amžių", – nukirto G. Kakaras.

Užteks prabangos ir vartojimo

Australijos nacionalinio universiteto mikrobiologijos garbės profesorius Frankas Fenneris, miręs prieš dvejus metus, yra pasakęs, kad žmonijai liko gyventi apie 100 metų, jei ji nieko nedarys.

„Ją pribaigs nekontroliuojamas vartojimas ir demografinis augimas", – priežastį nurodė F. Fenneris.

G. Kakaras pacitavo garsaus kabalisto Michaelio Laitmano žodžius: „Jei neišbrisime iš dabartinio sunkmečio, žmonijos gali nelikti ir po 20 metų.“

Garsusis astronomas įsitikinęs, kad nėra prasmės nagrinėti tikslaus laiko. Bet apie grėsmę, kurią kelia besaikis vartojimas, idiotiška reklama, noras vaikytis pinigų, pirkti prabangius ar naujus daiktus, nes neva jau yra naujesnis, tobulesnis daiktas, kalba jau ne vienas protingas žmogus.

„Ir unikalu tai, kad Žemėje nėra vientisos institucijos, prilygstančios JTO, kuri nagrinėtų žmonijos išlikimo kelią, alternatyvas. Mes sukamės kaip voverės rate ir norime kuo daugiau geležies, energijos. Net pedagogai neriasi iš kailio norėdami mokiniams prigrūsti kuo daugiau žinių. Mes rengiame ne vertybes, ne suvokiančius jaunus žmones, bet specialistus prie kompiuterių, skalpelių, šturvalų. Tai – tikroji grėsmė", – piktinosi G. Kakaras.

Nuosekliai ritamės nuo kalno

Astronomas G. Kakaras įsitikinęs, kad žmonija daug metų ritasi nuo kalno, o nuoseklus šliaužimas žemyn, anot jo, yra pats baisiausias.

„Kol protai turi galimybę kažką keisti, privalome tai daryti. Kitaip tik globali katastrofa gali priversti atsigręžti į tikrąsias vertybes, bet ne prabangą, vartojimą. Turime pasukti kitu evoliucijos keliu", – tarsi priesakus taria G. Kakaras.

Pažvelkime į Mėnulį, Merkurijų, Marsą. Jie nusėti krateriais.

„Pasaulio pabaiga – reali. Tik šis procesas trunka milijardus metų, – sakė G. Kakaras ir gąsdinamai intrigavo: – Gal rėšis į mus po milijono metų koks asteroidas. Bet gal tai įvyks po 10 dienų?"

G. Kakaras priminė, kai prieš savaitę staiga buvo pastebėtas, tiesa, vos 23–30 metrų skersmens, asteroidas, kuris praskriejo tarp Mėnulio ir Žemės. Jis nekėlė pavojaus, bet buvo pastebėtas tik priartėjęs.

„Dabar didžiosios pasaulio observatorijos stebi, registruoja asteroidus. Vienas jų praskries arčiau Žemės 2029 m., o 2036-aisiais grįš. Bet niekada negalima duoti garantijos, – neabejoja G. Kakaras ir stebisi, kodėl su panieka ir humoru žvelgiama į mokslinės fantastikos autorius, o kai kurie mokslininkai bijo prisiliesti prie nežinomybės. – Užtenka paskaityti Jules Verne kūrybą, kuris beveik idealiai aprašė skrydį į Mėnulį. Kas tai? Atsitiktinumas, žmogaus psichikos galimybės ar ateities ekstraseansinė nuojauta?"

Kodėl yra žmonių, kurie kaupia atsargas, perka slėptuves? G. Kakaras turi vieną prielaidą: žmogus gyvena nerealiame pasaulyje, o lytėjimo, matymo, uoslės ir to, kas jam įkalta vadovėliuose.

„Auklėjimo sistemoje mes nesiliečiame prie nežinomybės, kuri egzistuoja. Mes galime kontaktuoti, klausti. Gal nesulauksime atsakymų, bet tai bus pagarba tam, ko nesuprantame ir nežinome."

Į svečius slėptuvėse

Žinoma klimatologė ir sinoptikė Audronė Galvonaitė penktadienį jau antrus metus iš eilės dalyvavo protų mūšyje Aplinkos ministerijoje.

„Šeštadienį vyksiu į Anykščius kasti kelių ir padėti rengtis Kūčioms, Kalėdoms, – šypsojosi gerai nusiteikusi moteris, kuri neseniai grįžo iš ją sužavėjusios Rygos. – Šviesu, daug kalėdinių papuošalų – tuo latviai mus labai lenkia. Todėl nusprendžiau Kalėdoms papuošti ir šuns būdą."

A. Galvonaitė juokiasi, paklausta apie gruodžio 21-osios pasaulio pabaigą. Ji nesupranta, kuo galėtų padėti šprotų konservai?

„Mano mama klausė: jei visi iškart žūsime, ar baisu bus? – juokėsi klimatologė. – O jei bus pabaiga, galima nuveikti kažką prasmingo. Atsiprašyti, aplankyti artimuosius, dalyvauti ekskursijose. Ir po to nebus gaila kitą dieną. O kas prisipirko maisto visam gyvenimui, galėsime pas juos į slėptuves eiti į svečius."

Specialistei labai nepatinka konkrečios pasaulio pabaigos datos. Natūralu, kad kažkas iš to uždirba pinigus.

„Greičiau mes pasieksime pabaigą su besaikiu vartojimu, gamtos niokojimu ir noru bet kokia kaina uždirbti pinigų, – svarstė A. Galvonaitė. – Kai kas siūlo klimato šiltėjimą stabdyti sukeliant ugnikalnių įsiveržimą per vieną dieną. Kas bus, jei atmosfera bus pilna dulkių? Dar kiti siūlo purkšti sūrų jūros vandenį. Laižysime druską? Juokinga ir pikta, kai kuriami verslo planai bet kokia kaina uždirbti kuo daugiau pinigų. Galvokime, ką darome, nes pastaraisiais metais mes jau neturime teisės vadintis savo vardu – homo sapiens."