– Dėstymas universitete, vadovavimas įmonei ir kūrybinis darbas. Gal pradėkime nuo pastarojo – kiek metų jau esate mados ir kūrybos kelyje?

– Mados srityje dirbu nuo 1999-ųjų pabaigos, tad ką tik sukako labai gražus 20-ies metų darbinės veiklos jubiliejus. Didžiausias pasiekimas yra tai, kad ir po šitiek metų kūrybos mados sritis man vis dar įdomi. Ir toliau noriu joje dirbti. Todėl dažnai kartoju jaunimui, kad vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime – pasirinkti tokią veiklą, kuri teiktų malonumą. Pastaruosius trejus metus dirbau su vyriškos mados prekės ženklu "Harmman", kuris praėjusių metų pabaigoje veiklą nutraukė. Šiuo metu esu užsikasęs darbais "leKeckas" aprangos dizaino studijoje ir tikiuosi artimiausiu metu išleisti mišrią aprangos kolekciją, skirtą tiek vyrams, tiek moterims. O kur dar įvairūs įvaizdiniai projektai ir bendradarbiavimas su televizija... Žodžiu, veiklos turiu į valias.

Kažką išmesti iš spintos rekomenduočiau tik kraštutiniu atveju, nes viską galima pritaikyti, panaudoti kituose deriniuose, perdaryti, atnaujinti, pataisyti – sukurti šiuolaikinį įvaizdį pasitelkiant jau dėvėtus elementus.

– Bendraudamas su žiniasklaida visada akcentuojate kūrybiško požiūrio vystymą, kuris, jūsų nuomone, labai svarbus visose srityse. Kur dar kasdieniame gyvenime, be tiesioginio darbo, naudojate kūrybinį žvilgsnį?

– Visur – gaminant maistą, ruošiantis paskaitoms, auklėjant vaikus ir t.t. Pastebėjau, kad, pasitelkus kūrybinį mąstymą, nebelieka dalykų, kurie nepavyksta, nes viskas yra tik kūrybinis procesas. O jis gali turėti įvairių scenarijų ir baigčių. Optimizmas šalia tokio požiūrio, manau, taip pat yra ne mažiau svarbus!

– Buvo laikai, kai visos bent kiek kūrybiškesnės moterys buvo priverstos verstis per galvas gaudydamos žurnalus "Burda" ir siūti pagal jų iškarpas, nes parduotuvėse nieko nebuvo. Dabar, atvirkščiai, parduotuvių pasiūla milžiniška. Kuris laikotarpis, jūsų galva, dėkingesnis žmonių kūrybiškumui ugdyti?

– Kūrybiškumas ir yra žmonių gebėjimas sukurti kažką iš nieko, todėl nepriteklius gali būti motyvacija kūrybiniam mąstymui. Kita vertus, dabartinės galimybės atveria kelius įvairiapusiškam tobulėjimui, stiliaus jausmui ir estetikos suvokimui tobulinti. Visa naujausia mados informacija pasiekiama akimirksniu, todėl žmogui lieka tik pasirinkti, kas patinka. Per socialinius tinklus galima pasidomėti, ką apie tai mano autoritetai, ir jau tada pateikti savo originalias interpretacijas. Manau, kad dabartiniai laikai, suteikiantys mums daugiau galimybių, nebūtinai leidžia kažko pasiekti lengviau. Tiesiog dabar viskas yra kitaip.

– Nors už lango – vasaris, lauke jau skamba paukščių trelės, o feisbukas mirga snieguolių žiedais… Metas lįsti į spintas ir ieškoti ten pavasarinių drabužių. Kokie jie turėtų būti pasitinkant šį pavasarį?

– Kalbant apie tendencijas ir rekomendacijas, pirmiausia reikia pabrėžti, kad svarbiausia – individualaus stiliaus paieškos. Atrasti spalvas, siluetus, asortimentą, kuris tinka, padeda siekti tikslų, dera prie situacijos ir konteksto – štai kur pagrindinis kiekvienos moters uždavinys. Ir ne tik šį pavasarį. Mada dabartiniais laikais – tik antras planas, kuris padeda atrodyti šiuolaikiškai. Kažką išmesti iš spintos rekomenduočiau tik kraštutiniu atveju, nes viską galima pritaikyti, panaudoti kituose deriniuose, perdaryti, atnaujinti, pataisyti – sukurti šiuolaikinį įvaizdį pasitelkiant jau dėvėtus elementus.

Laimučio Brundzos nuotr.

– Ar dažnai reikia sukti galvas ir ieškoti atsakymo legendinei frazei: ko nori moterys?! Ko gi jos iš tiesų nori – originalumo, paskutinio mados klyksmo ar patogumo?

– Svarbiausia – įgyvendinti moters svajonę. Kartais reikia originalumo, kartais – ekstravagancijos, kartais – patogumo, kiekvieną kartą – vis nauja istorija ir vis naujas originalus jos sprendimas.

– Kodėl pasirinkote dar ir akademinę kryptį – dėstytojo darbą? Dėstote KTU mados inžinerijos studijų studentams?

– Taip. Ir ne tik. Pradėjau dirbti ir su Kauno kolegija. Labai džiaugiuosi akademine savo veikla, nes ji priverčia domėtis naujovėmis, nestovėti vietoje ir nepasenti – nuolat būdamas tarp jaunų kolegų turiu ir pats labiau pasitempti. Tiesa, mano išsilavinimas labiau susijęs su techniškąja mados puse, bet dabartinės veiklos ir moksliniai tyrimai daugiausia siejasi su dizainu. Tad drauge su studentais generuojame naujas idėjas, įvairiais aspektais tiriame ir analizuojame mados srities objektus. Gautais rezultatais dalijamės per mokslinius straipsnius, renginius ir konferencijas, iš kurių taip pat pasisemiu naujausių žinių, įžvalgų ir tendencijų. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje teko dalyvauti 4D dizaino konferencijoje Osakoje, kur daug dėmesio buvo skiriama dizaino socialiniam aspektui.

– Ar su mada susijusių specialybių studentai, atėję į jūsų paskaitas, kažkuo išsiskiria savo išvaizda? Ar jie demonstruoja savo stilių akademinėje bendruomenėje? Koks jis?

– KTU studijas renkasi studentai, kurie geba kūrybinę idėją paversti inžineriniu projektu, todėl jų stilius nėra maištaujančio menininko, kaip jį suprantame mes. Dažniausiai tai stilingi, tačiau neprovokuojantys pasirinkimai. Visai kas kita yra specialybių, kurios orientuotos į kūrybinės idėjos vystymą ir konceptualų mąstymą, studentai – tarp jų pasitaiko labai originalių ir drąsių jaunų žmonių.

– Ar jus džiugina lietuvių gatvės mada šią žiemą? Ko pasigendate joje? Kokių esminių klaidų matote?

– Tenka daug keliauti po pasaulį, tad galiu drąsiai sakyti, kad lietuviai pakankamai dėmesio skiria savo išvaizdai, aprangai ir bendram įvaizdžiui. Tai gerai. Dauguma jų tikrai neišeina į gatvę apsirengę bet kaip: pagalvoja, kur eina ir ką nori reprezentuoti savo apranga. Klaidų nemėgstu ieškoti. Dažniau ieškau paaiškinimų, kodėl žmogus renkasi tą arba aną… Gal tik šiek tiek gaila, kad tokie aprangos elementai kaip paltai šią žiemą nėra dominuojantys minios aprangoje. Pasitaiko vos vienas kitas. Tai elementas, kuris turi tradicijas. Kuris gali būti tiek klasikinis, tiek labai modernus, tad laisvai galėtų atspindėti mūsų lokalų identitetą.

Laimučio Brundzos nuotr.

– Išduotumėte paslaptį: jūs – žvaigždžių dizaineris?

– Tikriausiai kiekvienas mados kūrėjas turi galimybę dirbti su žinomais žmonėmis. Negalėčiau išskirti, kad su žvaigždėmis darbas labai skiriasi nuo darbo su kitais individualiais klientais. Kiekvienas juk turi savo estetikos ir grožio supratimą, tad autorystė visada būna bendra – dizainerio ir kliento. Tikrai ne visada iš karto priimami visi pasiūlymai ir atsiranda pasitikėjimas – sakau tai iš ilgametės patirties. Reikalingas gana ilgas procesas, kol klientas išdrįsta pabandyti sau nelabai įprastus dalykus. Bet man patinka tokie iššūkiai. Jeigu klientai tampa nuolatiniais, tai dažniausiai seka ilgas kelias tobulėjimo link. Vieni pasiduoda greičiau ir lengviau – išdrįsta išbandyti naujus siluetus ir sprendimus. Kiti leidžia prisiliesti tik minimaliai – tai tik smulkios detalės, subtilūs atspalvių pakeitimai, proporcijų derinimas.

– Jei Dievas pateiktų ultimatumą: "Kęstuti Lekeckai, galiu duoti tau tik vieną iš trijų gėrybių: stiliaus pojūtį, mados nuojautą ar darbščias rankas." Ką pasirinktumėte?

Tikiu žmonių sąmoningumu ir neabejoju, kad tvarios mados idėjos ilgainiui nugalės.

– Manęs dažnai klausia, ką dar norėčiau veikti, jeigu nedirbčiau mados srityje. Aš atsakau, kad tikrai dalyvaučiau bet kokioje kūrybinėje veikloje. Todėl darbščios rankos (be galimybės išsiugdyti estetikos suvokimą) tikriausiai suteiktų man galimybę užsidirbti, bet nesuteiktų veiklai prasmės ir malonumo kiekvieną dieną ja užsiimti. Manau, kad rinkčiausi stiliaus pojūtį – jis būtų pats tinkamiausias. Kita vertus, ir mados pajautimas yra beveik tas pats. Tai populiariausias šią minutę egzistuojantis stilius! Bendrąja prasme stilius gali būti ir individualus. Todėl rinkčiausi stilių, kuris apima platesnę sąvoką nei tik mada.

– Puiki dienos pradžia – pusė darbo. Kelintą valandą ir nuo ko – kokių kasdienių tradicinių ritualų – pradedate savo darbo dieną?

– Mėgstu ryte pamiegoti, o vakare – ilgiau padirbti, todėl, jeigu pavyksta taip susidėlioti dienotvarkę, tai jau neblogai. Labiausiai nemėgstu blogos nuotaikos, rietenų, barnių ir manau, kad kiekvieną problemą galima išspręsti ramiai ir taikiai. Todėl, jeigu pasitaiko tokių išpuolių, jie mane ne juokais išmuša iš vėžių.

– Jūsų darbas – dažnai imti į rankas pieštuką. O ką manote apie akrilą, kreidinę pastelę, guašą, akvarelę? Gal laisvalaikiu piešiate ne tik drabužių eskizus? Kokie pomėgiai jums padeda atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienybės?

– Deja, kitų piešimo priemonių paimti į rankas taip dažnai nepasiseka. Nors to labai pasiilgstu, ypač patinka piešti su anglimi. Na, o darbinėje veikloje dažniausiai darau eskizus su pieštuku ir specializuotais žymikliais arba kompiuterinėmis programomis. Ypatingų hobių neturiu, nes pagrindinis mano hobis – mano veikla. Nebent galiu paminėti, kad labai mėgstu keliauti. Kelionėse pavyksta atsipalaiduoti, pasisemti naujų idėjų ir įkvėpimo tolimesnėms veikloms.

– Dažnai akcentuojate, kad kūryboje labai svarbi lietuviško identiteto išraiška. Ar tautiškumo elementai kasdienėje aprangoje vis dar yra populiarūs?

– Kadangi mane žavi lėtoji mada, šioje kategorijoje ir stengiuosi darbuotis. Tautinio identiteto išraiška čia visada aktuali ir nepavaldi jokiai madai nei laikui. Todėl, kurdamas visas kolekcijas, pirmiausia galvoju, kaip jose galėtų atsiskleisti lietuviškas identitetas. Įkvėpimo šaltiniai įvairūs – nuo tautinio kostiumo, baltų kultūros iki lietuvių liaudies tautosakos.

– Užsiminėte apie lėtąją madą, kuri, kaip ir lėta gyvensena, dabar pasaulyje populiari. Jei žavitės ir propaguojate lėtąją madą. Ar savo paties gyvenime taip pat bandote laikytis esminių jos principų?

– Tikiu žmonių sąmoningumu ir neabejoju, kad tvarios mados idėjos ilgainiui nugalės. Pats esu kelyje iš greitosios kultūros į lėtąją. Juk, sutikite, nėra taip paprasta viską greitai pakeisti. Tikiu, kad, atradus naują kryptį savo kūrybai ir veiklai, natūraliai keičiasi ir paties kūrėjo gyvenamoji aplinka, įpročiai.