E. Lubys: būkime ne musės, bet bitės sąmonės Pereiti į pagrindinį turinį

E. Lubys: būkime ne musės, bet bitės sąmonės

2015-06-20 18:36

Neseniai savo pirmąjį albumą "Tu – dalis manęs" išleidęs dainininkas Edgaras Lubys mano, kad atrado savo gyvenimo kelią ir turbūt niekada nekeis  profesijos.

Edgaras Lubys Edgaras Lubys

Neseniai savo pirmąjį albumą "Tu – dalis manęs" išleidęs dainininkas Edgaras Lubys mano, kad atrado savo gyvenimo kelią ir turbūt niekada nekeis  profesijos.

– Neįmanoma jūsų nepaklausti apie "Euroviziją". Žiūrėjote?

– Ne. Bet ne iš principo. Ėjau anksti miegoti, man neįdomu žiūrėti televizorių iki 2 valandos nakties.  Į tai veltis neturėjau azarto, nors, tiesa, dieną pažiūrėjau kelis pasirodymus.

– Kai kas teigia, kad finale lietuviai patyrė fiasko, nes už juos balsavo praktiškai tik visada aktyvūs emigrantai, kaimynai ir draugai gruzinai.

– Fiasko būtų nepatekti į finalą. Be to, nesvarbu, kad tik jie balsavo. Už aštuonioliktą vietą yra ir žemesnių. Galų gale koks skirtumas, kuri vieta, jei ne pirma? Na, būtų užėmę šeštą, ir ką tai keistų?

– Savimeilė, azartas, didesnė reklama šaliai ir turbūt daugelio pateisinti lūkesčiai. Geriau likti antriems nei 27-iems.

– Gal tai paglostytų atlikėjų ir jų komandos savimeilę.

– Kodėl jūs dalyvavote atrankoje, jei jums vieta nesvarbu? Patenkinti ego, dėl reklamos?

– Galima ir taip sakyti. Esu muzikantas, autorius. Ėjau pristatyti dainą, vykdau savo pareigą. "Eurovizija" – ne tas konkursas, kur gali dalyvauti vien dėl egoizmo. Savo ego galima paglostyti ir kitur.

– Pavyzdžiui?

– Koncertuose, išleidus albumą, dar ką nors. Tačiau ego stengiuosi neglostyti. Esu muzikantas ir supratau, kad savo specialybės jau niekada nekeisiu, nes netrukus sukaks 32 metai (Edgaras gimė 1983 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdoje), o muzikuoju jau daugiau nei penkiolika metų. Stengiuosi dalytis tuo, ką kuriu, nors atsirenku, kur ir kokiame šou dalyvauti.

– Kai prakalbome apie "Euroviziją", pasigirdo nuoskauda.

– Oi, ne. Ne į tą pusę važiuojate. Nuoskauda dėl atrankos taisyklių, formato? Na, eidami ją žinojome. Tik neįvertinau, kad kiekvieną savaitę reikės dainuoti kitą dainą. Kaip konvejeris.

– Šie metai – tarsi naujas knygos puslapis. Pagaliau išleidote pirmąjį savo albumą "Tu – dalis manęs".

– Taip.

– Ką jums tai davė, ką atradote?

– Kaip tai, ką davė? Keistai klausiate. Aš galvoju, ką aš daviau. Niekada negalvoju, ką atvers kažkokia daina, albumas. Darau, ką turiu daryti, dalijuosi su žmonėmis.

– Kokiems žmonėms skirtas šis albumas?

– Visiems. Nesirenku auditorijos, netaikau išimčių. Albumo mintis – mes visi lygūs.

– Tu – dalis manęs. Ta dalis – žmonės?

– Taip. Dainuoju ne medžiams, ne sau, o žmonėms. Žodžiai "Tu – dalis manęs" ir sako, kad mes visi – susiję.

– Kas mus vienija? Gėris, blogis, jausmai, pažinimas, visata?

– (Atsidūsta) Mus vienija labai daug dalykų. Gėris, blogis – tai tik išvedžiojimai, nes visiems tai skirtinga. Kažkam didelis išbandymas yra niekis. Tai priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. Kas turėtų vienyti? Negaliu apibrėžti. Negaliu teigti, kad mus turi vienyti taika, meilė, dorybė. Visi esame asmenybės ir gal tai, ką pabrėšiu aš, kitam bus visai nesvarbu. Dainuodamas į dainą įkraunu geriausias savybes, emocijas. Žmonės tai supras. Bet kalbėti apie muziką, kas jau iškalbėta, sunku.

– Prieš kelias dienas paviešinote savo, dar šešiolikmečio, nuotrauką. Kas per tą laiką tapo didžiausiu atradimu?

– Hm. Kad esu savame kelyje. Mano veikla yra tai, ką ir turiu daryti. Ar praeitis buvo ieškojimas? Taip. Tačiau, jei kalbame apie kūrybą, gal po penkerių metų man atrodys kitaip.  O amžinos vertybės lieka.

Dalyvaudamas laidoje "Auksinis balsas" supratau, kad galiu daug padaryti. Tereikėjo išeiti iš komforto zonos. Tačiau negaliu teigti, kad esu tikras tik dabar. Toks buvau visą laiką, tik keičiasi samprata.

– Ką pakeitė šeima, dukters, kuriai greitai bus dveji, gimimas?

– Pasikeitė gyvenimo epicentras, atsirado daugiau bendravimo. Tačiau iš esmės – niekas.

– Kodėl savo dukrelė pavadinote Frida? Patinka garsioji meksikiečių dailininkė?

– Vardas patiko ir man, ir žmonai (Edgaro žmona – televizijos laidų vedėja Živilė Vaškytė-Lubienė). Jos giminėje yra Frida. Beje, tai – ne meksikiečių, o germanų kilmės vardas. Tokių vardų daug ir Švedijoje, Norvegijoje.

– Tikite, kad vardas – vienas iš žmogaus kodų?

– Taip. Bet tas kodas suteikiamas daug anksčiau.

– Koks jūs tėtis Fridai?

– Sunku pasakyti. Kai ji paaugs – pasakys. Stengiuosi būti geras. Tobulėju su vaiku: aš – kaip tėtis, ji – kaip dukra.

– Kokią vertybę, taisyklę norite jai įdiegti?

– Dorybingumą, sąžiningumą, atjautą, gailestį. Bet nepretenduoju į absoliučią tiesą, nesu vedlys, guru.

– Jūs turite savo požiūrį į gyvenimą. Kam duotas gyvenimas?

– Pažinti save ir tobulėti.

– Atrodo, jau šešerius metus esate vegetaras. Tuo keliu žengėte dėl sveikatos, turėjo įtakos patirtis, knygos?

– Savaime. Nusprendžiau, kad nenoriu gyventi taip, kaip gyvenau. Ir tas sprendimas – geras. Jaučiuosi teisingesnis prieš save.

– To seka – sveikas gyvenimo būdas, bėgiojimas, meditacija?

– Tai atėjo natūraliai. Norėjau vidinės švaros. Išsivalė toksinai. Kai valai išorę, valosi ir vidus. Mums reikia apsivalyti nuo pavydo, pykčio, godumo ir kitokių "grožybių". Kartais jos persekioja, bet stengiuosi susivaldyti. Juk nesame tobuli, visi turime savyje negatyvių dalykų, bet reikia dirbti su savimi kiekvieną dieną.

– Pradėjus žengti kitu keliu, smarkiai pasikeitė ir draugų ratas?

– Ne tik tai. Daug kas mums daro įtaką. Gyvenimas labai greitai bėga pro akis. Vieni žmonės ateina, kiti išeina, tai – natūralu. Stengiuosi neprisirišti prie žmonių. Bendrauju su tais, kuriuos siunčia likimas.

– Viename interviu sakėte, kad visi greitai pasensime, tad reikia skubėti gyventi, nes viskas praeis.

– (Šiek tiek nustebęs) Taip sakiau? Hm. Abejoju, ar reikia skubėti gyventi. Bet faktas – greitai pasensime ir gyvenimas labai greitai bėga. Kiek žmonių sako – man jau 50 metų, o negyvenau. Tačiau skubėti gyventi, nereiškia – lėbauti. Akcentuoju savęs tobulėjimą.

– Tikite reinkarnacija, sielos egzistavimu, tuo, kad tik laikinai gyvename fiziniame kūne?

– Čia nereikia tikėti ar netikėti, tai – faktas. Pažvelkime į nuotraukas, kai buvome vaikai ir dabar. Paklauskime, ar aš esu šis kūnas? Tuomet galėsime pasakyti, kad esame ne kūnai, bet sielos.

– Tuomet nereikia bijoti ir skubėti.

– Skubėti nereikia. Bet ar yra žmogus, kuris nebijo mirties? Kai ateis ta akimirka? Mirtis – tai gyvenimo egzaminas.

– Jūsų žmona Živilė – kitokia, nemedituoja. Ar pritaria jūsų gyvenimo filosofijai?

– Galbūt kitokia, nes mes visi – skirtingi. Bet dėl požiūrio vienas kitam neprieštaraujame.

– Dėl ko prieštaraujate?

– (Juokiasi) Jūs labai norit įlįsti į mano daržą, kur nieko neįleidžiu. Šis klausimas – asmeniškas ir pasilieku sau.

Natūralu, kad noriu savo erdvės. Kiek duosiu, tiek ir turėsiu. Kiekvienas žmogus privalo turėti savo erdvę, palikti vietos sau, šeimai.

– Ką įvardytumėte didžiausia pergale savo gyvenime?

– Gyvenimą. Kad esu gyvas ir čia.

– Tai – jūsų pergalė, ne kažkieno kito?

– Nežinau. Bet jei esu čia, jei mane atsiuntė aukštesnė jėgos, nusipelniau to. Didžiausias pralaimėjimas? Nesikoncentruoju į negatyvius dalykus, stengiuosi mokytis ir kiekviename pralaimėjime rasti laimėjimą. Kad ir kad nutiktų, viskas į naudą.

– Keliuose muzikiniuose konkursuose užėmęs ketvirtą vietą užsiminėte apie karmą.

– Priežasties ir pasekmės dėsnis – natūralu. Ir karma yra net ne tikėjimo reikalas, bet akivaizdus faktas. Kiekvieną mūsų veiksmą lydi atoveiksmis. Jei pasėsime sėklą, ji išaugs. Kaip ir gyvenime: jei kažką padarai, tai sugrįžta.

– Jus turbūt labai erzina propaguojama tuštybė, materializmas?

– Ne. Taip yra ir situacijos nepakeisiu. Gali keisti tik save ir mažiau lįsti į materiją.

– Keisdamas save gali pakeisti ir pasaulį.

– Gali. Keičiant save, keičiasi ir aplinka. Bet pasaulis nėra toks blogas, kaip bandome jį piešti. Nors jame yra ir materializmo, blogio, susvetimėjimo. Bet visada sakiau ir sakau: yra žmonių su musės sąmone ir žmonių su bitės sąmone. Būkime su bitės sąmone ir matykime gerus dalykus. Įžvelkime gėrį ir bloguose dalykuose, tuomet pasaulis keisis į gera.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra