„Mano vyras buvo nusiteikęs prieš gyvūnus, sakė, kad daug keliaujame ir nesame tie, kurie juos prižiūrės. Mano toks darbas, kad grįžtu vėlai, varžybos dažnai savaitgaliais, ir negali pasakyti šuniui, kad šiandien tavęs nevedžiosiu, arba palikti jį visą parą namuose vieną. Tačiau dukra Tėja buvo labai atkakli“, – LNK laidoje „Gyvūnų pasaulis“ pasakojo E. Visockaitė.

Tėja įkalbinėjo tėvus dvejus metus, kol jie pasidavė. „Reikia vaikui duoti šansą, to gyvūno vaikui labai reikia“, – mano šokėja.

Kai sprendimas buvo priimtas, tereikėjo išsirinkti veislę ir susirasti šuniuką. Šeima pasirinko pudelių veislės šunį, kurį pavadino Uoga. Dabar Lotynų Amerikos šokių čempionė E. Visockaitė, atsakydama į klausimą, ar verta vaikams pirkti šuniuką, nors žinai, kad jie vėliau tikriausiai netesės pažado, sako, kad verta. Moteris iš savo patirties žino, kad paauglystės laikotarpiu šuniukas labai reikalingas.

LNK nuotr.

„Kai paaugau, vienas sporto gydytojas mano mamai pasakė: nupirkite jai šunį, nes bus geriausias draugas ir geriausias streso suvaldymo būdas. Prieš varžybas būdavo labai didelis stresas, ypač paauglystėje, kai dar nervų sistema tokia svyruojanti, tiesiog negalėdavau kartais to streso suvaldyti. Gydytojas sakė: patys pamatysite, kaip gerai padės“, – prisimena Eglė.

Kai paaugau, vienas sporto gydytojas mano mamai pasakė: nupirkite jai šunį, nes bus geriausias draugas ir geriausias streso suvaldymo būdas.

Kai tėvai leido įsigyti šuniuką, ji su seserimi nubėgo į artimiausią gyvūnų turgelį ir nusipirko pirmą pasitaikiusį mažą šuniuką. Kadangi šuniukas buvo medžioklinis ir labai greitas, Eglė jam davė Kvikstepo vardą. Tačiau šuo buvo sunkiai valdomas ir klausė tik Eglės tėčio. Nors tas šuniukas lakstė visur, bet psichologiškai jis labai padėjo.

LNK nuotr.

Vėliau Eglė turėjo dalmatiną, kuris taip pat buvo sunkiai valdomas. Trečiasis šuo Eglės gyvenime yra būtent toks, kokio jai reikėjo vaikystėje, – draugiškas ir protingas pudelis Uoga.