Atsisveikinimas su opera Eduardui Kaniavai nesukėlė dramatiškų išgyvenimų. Kūrybinės veiklos 50-metį švenčiantis baritonas semia gyvenimo pilnatvę, dalijasi su aplinkiniais užkrečiamu optimizmu ir lieka ištikimas muzikos mūzoms.

Sukaktį šventė scenoje

Solidų jubiliejų Klaipėdos muzikiniame teatre šeštadienio vakarą pažymės opera "Sevilijos kirpėjas". Būtent ji prieš 50 metų paženklino E.Kaniavos startą didžiojoje scenoje.

"Norėjau "Sevilijos kirpėją" sudainuoti su savo studentais, tačiau mano kompanija išsivažinėjo, teko planus koreguoti", – aiškino solistas.

Figaro vaidmenį, kuriuo daugelį kartų E.Kaniava žavėjo Klaipėdos publiką, atliks Mindaugas Gylys.

E.Kaniava duoklę savo gausiam būriui gerbėjų jau atidavė spalio pabaigoje. Solistas atliko pagrindinę partiją operoje "Rigoletas", kuri sudrebino Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą.

Iškilmingą vakarą nuskambėjęs E.Kaniavos prisipažinimas, kad tai buvo paskutinis šio žanro spektaklis, daugeliui sukėlė nuostabą. "Šilta atmosfera labai sujaudino, tačiau dėl sprendimo nedvejojau. Opera – specifinis žanras. Visuomet turi būti ypatingoje parengtyje tarsi sportininkas. Nutariau šioje srityje padėti tašką, tačiau tai nereiškia, kad atsisakau koncertų – sulaukiu daug pasiūlymų ir dainuosiu tol, kol būsiu kviečiamas", – aiškino baritonas.

Jaučiasi savo rogėse

E.Kaniava tvirtina esąs labai patenkintas dabartiniu savo gyvenimu – ir jo tempu, ir stiliumi. Klaipėdos universitete profesorius dėstytojauja trečius metus. "Pedagoginis darbas ir dainavimas – man puikiai pažįstamos, bet vis dar įkvepiančios veiklos sritys", – tikino pašnekovas.

Nusivylimo šleifas nesidriekia visiems laikams palikus politikos sceną, tačiau buvo proga sudėlioti kai kuriuos taškus. "Sąvoka "kultūra" Seime nėra dažnai girdima. Apie politikos kultūrą išvis niekas nekalba", – nelinksmai šyptelėjo profesorius.

Bendradarbiavimas su dainininku Deiviu, virtęs gražia vyriška draugyste, baritonui teikia daug malonumo. "Kai susieina skirtingų kartų žmonės, tai lyg dopingas", – tvirtino E.Kaniava.

Su Deiviu jis šiemet išleido jau antrąjį albumą. Ar išties duetas šluojasi bene didžiausius Lietuvoje honorarus, išlieka mįslė, bet aišku viena – projektas sulaukė pavydėtino populiarumo.

Sėkmė, kuri, atrodytų, visuomet buvo dosni E.Kaniavai, solisto neapsvaigino: "Gyvenimas – kaip sūpuoklės. Būna ir geresnių, ir blogesnių laikų. Prieš daugybę metų ant "Sevilijos kirpėjo" afišos kampo mano mokytojas Petras Oleka brūkštelėjo: "Eduk, nepamiršk, kad išpuikimas yra visų blogybių pradžia". Visada prisimenu tuos žodžius. Jei esi savo profesijos fanatikas, nėra kada nosį riesti – reikia dirbti".

Į Palangą – arčiau šaknų

Klausimai apie laisvalaikį E.Kaniavą priverčia trumpam sutrikti. "Bėda, neturiu pomėgių. Kalbos, kad labai mėgstu žvejybą, yra išpūstos. Buvo tik pabandymai. Palangoje kartais nužygiuoju ant jūros tilto, vis užmetu akį į vyrus su meškerėmis... Gal kada ir pats prisiruošiu", – spėliojo profesorius.

E.Kaniava kurorte dar jaučiasi naujakuriu. Nors palikus Seimą gyvenimas ėmė tekėti ramesne vaga, iš solisto lūpų vis išsprūsta posakis, kad gyvena automagistralėje tarp Klaipėdos ir Vilniaus.

Būstą Palangoje – dalį namo mažytėje gatvelėje netoli parko – profesorius paveldėjo iš savo tėvų. Brangūs žmonės palaidoti kurorto kapinėse. "Įdomiai gyvenimas surežisavo – apsisuko savotiškas ratas ir grįžau", – susimąstė E.Kaniava.

Artimiesiems pajūryje gera

Ryšiai su Vilniuje gyvenančiu sūnumi Andriumi iš pirmosios dainininko santuokos ir transporto vadybininku dirbančiu Eduardu dėl persikraustymo nenutrūko: "Aplankau juos ir visada laukiu atvykstant į svečius".

Profesorius stebisi, kad pačioje Vilniaus širdyje nuo pat gimimo gyvenusi žmona itin greitai pritapo naujoje vietoje, su polėkiu ėmėsi naujųjų namų įrengimo rūpesčių.
"Kai lankomės sostinėje, kur irgi turime nuosavą būstą, Barbora jau nenustygsta – klausinėja, kada vyksime namo į pajūrį, nors anksčiau tik purtydavosi nuo minties ten apsigyventi. Manau, kad širdimi ji jau palangiškė", – šypsojosi E.Kaniava.