Nors vasara baigsis už poros dienų, televizijos žurnalistė Liepa Rimkevičienė į sostinę neskuba.

"Dabar grybauju, negaliu kalbėti", – užklupta miškuose paskubomis atsako ji. Susiskambiname kiek vėliau. Senelių sodyboje moteris pamiršta miestą ir puola į gamtos glėbį. "Nuo pat ankstyvo ryto su vaiku išeiname į gryną orą: maudomės upėje, renkame uogas, grybus, sveikinamės su medžiais ir akmenėliais. Gamtoje niekada nesijaučiu vieniša", – prie tokio požiūrio žurnalistė pratina ir savo sūnų.

– Liepa, paskutiniu metu mielai diskutuojate apie ekologiją. Ar poilsiaudama nepamirštate savo įsitikinimų?
– Vasarą stengiuosi poilsiauti Lietuvoje – mūsų šalyje daug neatrastų vietų. Manęs nedomina pramogų gausa ir tolimų kraštų kolekcija. Ežeras Molėtų rajone, miškas Dzūkijoje, senelių sodyba ant Šventosios upės kranto – čia išgyvenu laimingiausias akimirkas.
– Norite pasakyti, kad egzotiškos kelionės į Turkiją ar Egiptą jūsų nevilioja?
– Man svarbiau dvasinės vertybės, o ne maksimaliai pramogauti. Žinoma, svarbu pažinti ir užsienio šalis. Tad į tolimus kraštus su šeima stengiamės važiuoti rudenį arba žiemą. Europoje labai patinka keliauti traukiniais. Jei nėra būtinybės, lėktuvais mūsų šeima neskraido. Stengiuosi nelipti į masinio turizmo garvežį.
– Į Nidą iš Vilniaus pėsčiomis nenueisi. Kokias transporto priemones renkatės?
– Labai mėgstu dviratį. Pasisodinu savo pusantrų metukų sūnų Rojų į vaikišką kėdutę ir važiuoju į visus mieste esančius objektus, net ir į parduotuves pirkti maisto. Prie jūros taip pat važiuojame dviračiais. Automobiliu stengiuosi keliauti tik tada, kai tenka įveikti didelį atstumą. Gaila, negaliu plaukioti baidare – vaikas per mažas.
– Žinau, kad namuose rūšiuojate atliekas. Ar stengiatės tai daryti ir keliaudami?
– Mano 80-mečiai seneliai atliekas rūšiuoja visą gyvenimą. Nuo mažens prisimenu, kad senelių sodyboje stovi keli šiukšlių kibirėliai. Į vieną metame popierius, į kitą – obuolio nuograužą, į trečią – plastmasinius butelius. Pastebėjau, kad Kuršių Nerijoje daugelyje vietų įrengti specialūs konteineriai plastikui, popieriui, stiklui. Ranka nekiltų visų šiukšlių suversti į vieną krūvą.
– Net neabejoju, kad ant jūsų stalo garuoja ekologiški patiekalai iš senelių darže surinktų gėrybių.
– Tiesa, sodyboje valgome senelės pagamintą maistą. Jis tobulas. Morkos, kopūstai, svogūnai, cukinijos, pomidorai – visos daržovės išaugintos senelių rankomis. Miškuose randame grybų ir uogų. Prieš kelias dienas su Rojumi parsinešėme 15 baravykų! Iš kaimynų perkame šviežią pieną, sūrį ir sviestą. Į parduotuvę važiuojame tik duonos.