Avangardinės, elektroninės muzikos pažiba Jimi Tenor, keliskart lankęsis Lietuvoje, jau šį ketvirtadienį lietuviams vėl dovanos koncertą "Lofte".

Jau kelis sykius Lietuvą aplankęs, – vieną, kai dar Lietuva priklausė Sovietų Sąjungai, ir kitą prieš ketverius metus, – avangardo, elektronikos ir įvairiausių kitų meno sričių meistras Jimi Tenor (tikrasis vardas – Lassi Lehto) vėl svečiuosis mūsų šalyje.

Ekscentriško menininko apibūdinimas puikiai tinka talentingam, madingam, nenuspėjamam, aštraus proto ir liežuvio šiuolaikinės kultūros atstovui iš šiaurės.

Savo išvaizda poparto pradininką Andy Warholą šiek tiek primenantis atlikėjas menų fabrike "Loftas" ketvirtadienį pasirodys žmogaus orkestro amplua. Ekscentriškiausi šio muzikanto sumanymai į jo pasirodymus vilioja net ir labai daug mačiusius. Todėl tikėtina, kad ir muzikos gurmanai Lietuvoje šio įvykio nepraleis. Jimi Tenor sutiko prisistatyti iš arčiau, duodamas išskirtinį interviu Lietuvai.

– Tu daug kartų krausteisi iš miesto į miestą – ar jau visko išmokai apie didmiesčių gyvenimą?

– Tikiuosi, kad ne (juokiasi). Tiesą pasakius, visur, kur gyvenau, mano namai buvo užmiestyje. Be to, aš daug laiko leidžiu namie. Dabar išvis norėčiau išsikelti į savo namą vidury niekur, tačiau mano žmona su tuo nesutiktų.

– O tu pats kuriame mieste dabar gyveni?

– Gyvenu Helsinkyje. Helsinkis – optimalaus dydžio miestas. Čia nėra didelių automobilių spūsčių, o tai didmiesčiuose šiais laikais retenybė. Didžiausias Helsinkio trūkumas yra gyvenimo lygis – čia egzistuoti yra labai brangu. Be to, tokiu metų laiku Helsinkyje per tamsu.

– Ar kolekcionuoji meną?

– Nieko nekolekcionuoju, nes esu linkęs pamesti daiktus, neturiu pakankamai vietos namie, nes ten daiktų ir taip per daug. Turiu daugybę sintezatorių ir klavišinių, fleitų, fotoaparatų. Tačiau aš jų nekolekcionuoju. Aš juos naudoju, laužau, nudėviu. Tai tik įrankiai.

– Kas tave šiuolaikinėje kultūroje labiausiai erzina?

– Jai šiek tiek trūksta paslapties. Pavyzdžiui, man labiausiai trūksta juostinių nuotraukų. Gaila, nes kiekvienas kadras iš juostos – lyg paveikslas ir savy turi tikrai kur kas daugiau paslapties nei daugelis skaitmeninės fotografijos pavyzdžių.

– O kas tave šių dienų pasauly labiausiai įkvepia?

– Faktas, kad yra galimybė paragauti skirtingų pasaulio virtuvių patiekalų. Kadangi esu muzikantas ir daug keliauju, atrandu vis daugiau skonių ir netikėčiausių patiekalų. Pavyzdžiui, praeitą savaitę Japonijoje mane nusivedė į specialų marinuotų daržovių restoraną. Dievinu marinuotus agurkėlius. Beje, man labai patinka ir lietuviška virtuvė.

– Turi gerą ne tik maisto, bet ir mados uoslę.

– Šiuo metu esu pamišęs dėl raudonos spalvos. Laimei, ryškiai raudona dabar madinga, todėl galiu be problemų susirasti raudonas kelnes. Aš labai išrankus kelnėms. Juk labai svarbu, kaip atrodo tavo užpakaliukas su jomis.

– Tu ir akiniai dideliais rėmeliais – neatskiriama.

– Taip, turiu daugybę akinių. Tiesą pasakius, netgi per daug. Tačiau nuolat juos pametu – tai užkulisiuose, tai viešbučių kambariuose, tai lėktuvuose. Visi mano akiniai su dioptrijom, taigi man tai ne tik madingas aksesuaras.

– Tu tiek visko per savo gyvenimą esi išbandęs – ir drabužius kūrei, ir daiktų dizainu užsiėmei, ir TV šou turėjai, ir… Kas toliau?

– Šiomis dienomis stengiuosi nuo muzikos labai nenukrypti. Bet ne visada tai pavyksta. Neseniai atidariau didelę nuotraukų parodą. Mėgstu fotografuoti suvaidintas situacijas. O fotografuoju tik su plačia juosta (13 × 18 cm).

– Moteriai šalia tavęs turbūt nelengva. Kad ir ką tu darytum, tau visur sekasi. Kaipgi jai būti puikesnei už tave?

– O aš manau, kad moteriai šalia manęs kaip tik labai lengva. Aš saugus variantas (juokiasi). Pastaruoju metu man sekasi kurti tik muziką. Kai kurias duris tiesiog privalau uždaryti, kad mažiau blaškyčiausi. Beje, man patinka gaminti, tik nelabai sekasi. Taigi…