„Eurovizijos“ vaivorykštė: ar tikrai konkursą okupuoja gėjai?

Nuo lėlių iki LGBT

Išties – kažkada europiečių širdis glostė dailiai sušukuotos merginos, dainuojančios apie vaškines lėles, pirmąją aistrą ar svajones, kvarteto "Aleliuja" ar apie amžiną meilę suokiantis svajonių vyras. "Drag queen", transseksualai, lesbietiškas bučinys, atlikėjai, kurių lytį reikia atspėti – paskutiniaisiais dešimtmečiais "kitokie" žmonės "Eurovizijoje" vis labiau pastebimi. Nieko keisto, kad peržvelgęs (arba ne) "Eurovizijos" dainų popuri, ne vienas konservatyvus žiūrovas konstatuoja: konkursas išsigimė, demonstruojamos supuvusios Vakarų vertybės, iškrypėliai okupuoja sceną.

Visgi postringavimai, kad "anksčiau tiek gėjų nebuvo" skamba panašiai kaip anekdotai apie seksą Sovietų Sąjungoje. Tad kaip nutiko, kad žiūrimiausias dainų konkursas tapo grandioziniu LGBT bendruomenei draugišku vakarėliu?

Priimti kitoniškumą

"Eurovizija" žmonėms leido išvysti kitas šalis, kitas kultūras ir suvokti, kokios jos skirtingos. O matant skirtingus žmones lengviau ir pačiam priimti save "kitokį".

Apie "Eurovizijos" gerbėjų fenomeną kalbėjęs airių dramos ir teatro profesorius Brianas Singletonas nesistebi – praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje homoseksualūs žmonės nebuvo toleruojami ir konkursą žiūrėdavo šeimos rate. To laikmečio vyro įvaizdžiui nederėjo jausmingumas, o būtent jį atskleisti leisdavo "Eurovizija" – kupina emocijų ir dainų apie meilę, o kur adrenalinas skaičiuojant balus ir laukiant nugalėtojo. "Šis gilus teatrališkumas yra lyg dėlionės detalė, – sako akademikas. – Glamūras, šou yra tie dalykai, kurie patraukė gėjus, norinčius pabėgti nuo vyriškumo standartų." Jis primena, kad 7–8-ajame dešimtmetyje tokio masto konkursas buvo tiesiog langas į pasaulį, kai dauguma televizijos žiūrovų tematydavo nacionalinio transliuotojo programą. "Eurovizija" žmonėms leido išvysti kitas šalis, kitas kultūras ir suvokti, kokios jos skirtingos. O matant skirtingus žmones lengviau ir pačiam priimti save "kitokį" ar net tai viešai atskleisti.

Būti kitokiam konkurse itin svarbu – tik taip gali būti pastebėtas. Būtent kitoniškumo, įvairovės, kas būna kritikuojama dėl kokybės trūkumo, pranašumas konkurse vertinamas homoseksualių žmonių, kuriems patiems teko ar tenka susidurti su spaudimu būti tokiems kaip visi. "Čia į žmones nežiūrima kaip į homoseksualius ar heteroseksualius, tai didelis įvairių tapatybių katilas, ir nesvarbu, ar esi gėjus, ar ne", – "France 24" aiškino vienas iš "Eurovizijos" dainų konkurso organizatorių Sietse Bakkeris.

Nuodėmės standartai

Ilgainiui iš šeimos rato homoseksualūs žmonės "Eurovizijos" transliacijai ėmė burtis į grupeles, o 9-ajame dešimtmetyje atsirado ir pirmieji konkurso gerbėjų klubai, kurių dauguma narių ir tapo netradicinės seksualinės orientacijos asmenys. Natūralu, kad gerbėjų klubai imdavo organizuotis kelionę į savo Meką, tik TV žiūrovams konkurso publika nebuvo matoma. Tai pasikeitė po 1998-ųjų, kai konkurso žiūrovams palikta vietos prie scenos, kur, žinoma, pasiekia kameros. Kadangi dauguma susirinkusių gerbėjų buvo gėjai, tad ir galėjo susidaryti neteisingas įspūdis, kad apskritai "Eurovizijos" gerbėjai – nedradicinės orientacijos asmenys. Tačiau šiuo atveju belieka pasijuokti 204 milijonams pernykščio konkurso transliacijos žiūrovų.

Kalbėti apie gėjų okupuotą "Eurovizijos" sceną – vėlgi fantastikos "štrichas". Konkurse kasmet dalyvauja keliasdešimties šalių atstovų, kurie "neįdomūs" – gyvena taip, kaip visi: dirba, linksminasi, stato namus ir augina vaikus, šunis ar pomidorus. Tačiau už akių ir liežuvių užkliūva iš šio būrio išsiskiriantis vienas ar pora tų, kurie atrodo kitaip, galbūt elgiasi kitaip, nei įprasta, ir neslepia gyvenantis kitaip. Paradoksalu šioje muzikos puokštėje atrodo nebent tai, kad besipiktinantys ištvirkimo propaganda ir nuodėmės sklaida beda pirštą į barzdotą moterį neklausdami, kaip vaikams paaiškinti apie scenoje strikinėjančius pulkus tų, kurių krūtys sprogsta iš blizgių apdarų, kurios ir sijonus "pameta", ar tų, kurie įkaitę muša būgnus, glamonėja svetimas šokėjas ar vibruoja savo treniruotas šlaunis.

O kas tie (ne)laimingieji, išdrįsę išsiskirti iš minios "Eurovizijos" dalyvių savo kitoniškumu, apžvelgia "TV diena".

Jeanas-Claude‘as Pascalis

1961-aisiais Liuksemburgui pergalę padovanojo prancūzų aktoriaus ir dainininko kūrinys "Nous Les Amoureux". Vėliau atlikėjas patvirtino spėjimus, kad jo žodžiai apie teisiamą meilę ir kovą už ją išties yra apie homoseksualių žmonių jausmus.

Patrickas Juvet

1973-iaisiais "Eurovizijoje" užėmęs 13 vietą iš 17 šveicaras niekad neslėpė esąs biseksualus. Jaunystėje jis susitikinėjo su Holivudo pažiba Melanie Griffith ir išsiskyrė dėl šios noro tuoktis, vėliau beprotiškai įsimylėjo elektroninės muzikos legendą Jean-Michelį Jarre’ą ir puolė į dešimtmetį trukusią depresiją, kai šis pasirinko aktorę Charlotte Rampling.

Paulas Oskaras

1997-aisiais Islandijai atstovavęs vaikinas laikomas pirmuoju, konkurse viešai prisipažinusiu apie savo homoseksualumą, asmeniu.

Dana International

Izraelio popdainininkė 1998 m. su daina Diva laimėjo "Eurovizijos" konkursą. Sharon Cohen gimė kaip berniukas Yaron, bet dar 13-os prisipažino besijaučiantis kitos lyties, tad 1993 m., būdamas 21 m., buvo operuotas ir teisiškai pakeitė lytį.

"Sestre"

2002 metais "Eurovizijos" žiūrovus nustebino Slovėnijos vaikinų, apsirengusių merginų rūbais, grupė "Sestre". Viena grupės narė keleriais metais anksčiau užėmė antrą vietą Europos transvestitų konkurse.

Marija Serifovic

2007-aisiais konkursą su daina "Molitva" laimėjo Serbijos atstovė, kuri neslepia homoseksualumo. Šiandien ji yra aktyvi kovotoja už LGBT teises savo šalyje.

Verka Serduchka

2007-aisiais "Euroviziją" sudrebino per plauką jos nelaimėjęs ukrainiečių humoristas bei parodijų meistras Andrijus Danilka, įkūnijęs kultinę Verką Serdiučką. Vyras neigia esąs gėjus, tačiau jo personažui pavyko peršokti dar vieną LGBT tabu.

Blizgučiais ir plunksnomis pasipuošusi danų "Drama Queen" žiūrovų nesužavėjo ir liko be finalo.

Tooji

Irane gimęs populiariosios muzikos atlikėjas, 2012-aisiais atstovavęs Norvegijai, ne tik neslėpė esąs gėjus, bet pristatė gerbėjams pristatė dainos klipą, kuriame imituojama sekso scena su kunigu bažnyčioje.

Ryanas Dolanas

2013-aisiais Airijos garbę gynęs vaikinas po konkurso išleido vaizdo klipą jaunų LGBT žmonių savižudybių prevencijai ir aktyviai įsijungė į kampaniją už tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimą.

Conchita Wurst

Homoseksualaus menininko Tomo Neuwirtho personažas – ilgaplaukė barzdotoji "drag queen" – 2014-aisiais Austrijai lėmė pergalę, o daina "Rise like a Phoenix" tapo tikru himnu prieš fanatizmą.