Magiška. Dvasinga. Nuostabu. Tokiais epitetais didžiausią Vakaruose Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų kelionę – parodą Milane – lydėjo italai.

Nustebino ryškios sienos

Per pirmas penkias parodos dienas Milano karališkųjų rūmų "Pallazzo Reale" muziejų, kur eksponuojama lietuvių genijaus kūryba, aplankė 4,3 tūkst. žiūrovų. Šis skaičius gerokai viršijo muziejaus darbuotojų prognozes.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius, vienas parodos kuratorių Osvaldas Daugelis, ir vyriausioji rinkinių saugotoja Nijolė Adomavičienė, nuvykę į Milaną nustebo, kai išvydo garsiojo simbolisto darbus ant karališkųjų raudonų ir violetinių muziejaus sienų. "Mes, lietuviai, esame įpratę matyti mūsų genijaus kūrinius prigesintų spalvų kontekste", – sakė N.Adomavičienė. Raudonose rūmų salėse eksponuojami M.K.Čiurlionio tapybos darbai ir pastelės, violetinėse – grafika.

Neįprasta lietuviams buvo matyti ir italus, besibūriuojančius prie parodos "Ezoterinė kelionė 1875–1911" paveikslų grupelėmis ir gyvai juos aptarinėjančius. "Italai bendrauja labai ekspresyviai. Taip jie elgiasi ir parodų salėse: nosis prikišę prie M.K.Čiurlionio paveikslų diskutuoja, ginčijasi pasitelkdami jiems įprastus rankų mostus. Beje, italų publika – labai išprususi menų srityje, jie gali ilgai ir iki detalių aptarinėti vieną drobę", – išsilavinusią publiką gyrė vienas parodos kuratorių. Ir tikino, kad šaltame ir drėgname Milane paroda paliko neįtikimai šviesų įspūdį.

Lietuviai pastebėjo, kad Milane M.K.Čiurlionis nebuvo sutiktas su nuostaba, tarsi naujas vardas meno istorijoje. "Meno sluoksniuose jo vardas žinomas. Nemažą įdirbį padarė didelė M.K.Čiurlionio kūrybos paroda Paryžiuje 2000 m. Italijoje sutikome žmonių, kurie buvo aplankę tą parodą", – prisiminė O.Daugelis

Draudimo suma nenustebino

Italai visiškai nesistebėjo išgirdę M.K.Čiurlionio kolekcijos draudimo sumą, siekiančią 62 mln. litų. "Anksčiau sulaukdavome pastabų, kad aukšta draudimo suma esą nepagrįsta. Italams tokių minčių nekilo. Tai liudija, kad M.K.Čiurlionio kūrinių žinomumas Vakarų Europoje yra išaugęs", – tikino muziejaus vadovas.

Parodos atidarymo renginiai tęsėsi tris dienas: pirmas parodos atidarymas surengtas Lietuvos ir Italijos institucijų atstovams, oficialiesiems asmenims, antrasis – kultūros ir verslo atstovams, žiniasklaidai, ir tik po to ekspozicijos salių durys buvo atvertos plačiajai publikai. Į parodos pristatymo spaudos konferenciją susirinko apie 100 žurnalistų. Parodą atidarė Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir Milano merė Letizia Moratti.

O.Daugelis atkreipė dėmesį, kad 4,5 mln. gyventojų turinčio turtingiausio Lombardijos miesto merę viešumoje visur lydi apsauga. "Su L.Moratti persimetėme tik keliais žodžiais. Pasakiau, kad dabar, kai Milane yra tiek daug M.K.Čiurlionio kūrybos darbų, miestui tenka didžiulė atsakomybė. Į tai merė atsakė: "Mums tai – didelė garbė."

Lydėjo susižavėjimo šūksniai

M.K.Čiurlionio kūrinius į Italiją lydėjo muziejininkė Ieva Vaičaitytė. Išėmus šedevrus iš transportavimo dėžių, ji ir muziejaus "Palazzo Reale" restauratoriai, negailėję susižavėjimo šūksnių lietuvio kūrybai, kiekvieną kūrinį kruopščiai apžiūrėjo, patikrino, ar esama jų būklė atitinka aprašytą kūrinių protokoluose Kaune.

"Kai kūriniai apdrausti šitokia suma, kitaip ir negali būti. Paveikslus studijavome po taškelį, tikrinome, ar, paveikslams keliaujant neatsirado naujų pažeidimų", – I.Vaičaitytė pastebėjo, kad nuo vežant kylančios vibracijos kai kurie M.K.Čiurlionio darbai ant plono popieriaus buvo pasibangavę. – Tačiau tai – laikini pažeidimai, po kurio laiko popierius paprastai atgauna pirminę formą."

Detalus paveikslų būklės aprašymas bus atliekamas kiekvienąkart prieš jiems keliaujant. Kol kas neaišku, ar, pasibaigus parodai Milane, M.K.Čiurlionio darbai iš karto sugrįš į Lietuvą. Šiuo metu Lietuvos ir Italijos institucijos derasi dėl parodos Venecijoje ir Romoje.

Projekto koordinatorė, Lietuvos kultūros atašė Italijoje Ieva Gaižutytė:

M.K.Čiurlionis svajojo pristatyti savo kūrybą Vakarų Europoje, tačiau to įgyvendinti nespėjo. Simboliška, kad, minint 100-ąsias dailininko mirties metines, pavyko surengti jo kūrybos parodą menų šalyje – Italijoje. Išprususią italų publiką labai sunku kuo nors nustebinti. Tačiau didelis parodos lankytojų srautas liudija, kad M.K.Čiurlionis ją tikrai sudomino.

Žinoma, prieš tai buvo pasitelkta didžiulė informacinė kampanija, daug dėmesio skyrėme tam, kad meno kritikus, rašančius įtakingiems laikraščiams, sudomintume šia paroda. Informacijos srautas apie parodą, dar prieš ją atidarant, buvo didžiulis. Meno pritikai M.K.Čiurlionį įvardija genialiu ir dar nepakankamai atskleistu menininku. Jis minimas šalia pasaulinio garso dalinininkų vardų - Friedrich, Böcklin, Von Stuck, Klinger, Kupka, Mondrian, kurie turėdami originalias vizijas meno analizėse, studijose ir ieškojimuose surado naujus išraiškos būdus ir davė pradžią naujiems meno judėjimams. Visi meno ekspertai vienbalsiai pripažįsta, kad Kandinsky kūrybą yra įkvėpęs M.K.Čiurlionis.

Panašias į šią parodas paprastai finansuoja abi šalys – ir parodą išvežanti, ir ją priimanti pusės. Ambasados pastangomis paroda surengta vien Italijos institucijų ir rėmėjų lėšomis. Projektas nepaprastai brangus – išsinuomoti vieną "Palazzo Reale" salę parai siekia 12,700 tūkst. eurų, o mes 6 ekspozicijų sales, arba 400 m patalpas, trims mėnesiams gauname nemokamai.

Pirmoji italų pažintis

Vienai didžiausių kada nors užsienyje surengtų lietuvių genijaus parodų rengtasi kelerius metus. Gegužę į Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų Kaune atvyko viena parodos kuratorių, garsi meno kritikė Gabriella Di Millia, išsirinkti Milane eksponuotinų drobių, pastelių, piešinių. Šiai moteriai lietuvių simbolisto kūryba gerai pažįstama.

M.K.Čiurlionio kūrybos ambasadore Italijoje vadinamos moters pirmoji akistata su garsiausiu Lietuvos dailininku turėjo nusikalstamos veikos požymių. 7-ojo dešimtmečio viduryje Maskvoje studijavusi G. Di Millia, išgirdusi apie keistas pasaulio vizijas tapiusį lietuvių dailininką, panoro tiesiogiai susipažinti su jo kūryba. Oficialiai to padaryti negalėjo – užsieniečiai neturėjo teisės laisvai keliauti po šalį. Į Lietuvą moteris tuomet atkeliavo slapta, apsimetusi sovietine piliete. 1983 m. viename prestižinių Italijos meno žurnalų FMR pasirodė G. Di Millios straipsnis apie M.K.Čiurlionį. Šis straipsnis buvo pirmoji kregždė, suteikusi italams informacijos apie lietuvių genijų.

„Ezoterinė kelionė 1875 – 1911“

M.K.Čiurlionio kūrybos paroda Milano Karališkųjų rūmų muziejuje „Palazzo Reale“ – viena didžiausių lietuvių genijaus retrospektyvinių parodų už Lietuvos ribų. Parodoje „Ezoterinė kelionė 1875 – 1911“ eksponuojami 73 žymiausi tapybos (tempera ir pastelė) kūriniai, 40 grafikos darbų, 24 fotografijos. Pirmą kartą lietuvių genijaus kūryba užsienyje pristatoma taip integraliai: eksponuojami dailės kūriniai ir knygos menas, literatūriniai bandymai, skamba muzika.

Eksponuojami ir M.K.Čiurlionio laiškai žmonai Sofijai Kymantaitei, o 240 puslapių parodos kataloge, šalia išsamiai pristatomos dailininko biografijos ir kūrinių reprodukcijų, publikuojama jo studija „Apie muziką“, laiškai kitiems artimiesiems. Katalogą lydi kompaktinė plokštelė su lietuvio ir jo amžininkų fortepijoninės muzikos įrašais.

Neatsiejamą ryšį tarp M.K.Čiurlionio dailės ir muzikos parodoje perteikia nuolatos skambanti kompozitoriaus muzika. Atskirai rengiami lietuvio fortepijono muzikos pristatymai, kuriuose M.K.Čiurlionio muziką atliks ir menininko proanūkis Rokas Zubovas bei Sonata Zubovienė.

Vienoje parodos salių įrengta kūrybinė laboratorija vaikams ir jaunimui, vyksta specialios edukacinės programos. Laboratorijoje vaikai gali klausytis paskaitų apie M.K.Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą ir kompozitoriaus muzikos, piešti ir kurti įkvėpti didžiojo lietuvių menininko. Skaičiuojama, kad per šį edukacinį projektą su garsiojo lietuvio kūryba susipažins per 10 tūkst. mokinių iš Lombardijos regiono. Skirtingų amžiaus kategorijų vaikams išleisti du parodos katalogai.

Daug informacijos pateikiama specialiai parodai sukurtoje interneto svetainėje www.mostraciurlionis.it. Į M.K.Čiurlionio kūrybą pažvelgti naujai skatina čia pateikiamos italų sukurtos didžio Lietuvos menininko kūrinių vizualizacijos 3D formatu.

Šalia M.K.Čiurlionio parodos, „Palazzo Reale“ šiuo metu veikia Salvadoro Dali, Islamo meno, Lombardijos sakralinio meno ir šiuolaikinės fotografijos parodos.

Parodą Milane organizavo Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, kultūros fondas „Antonio Mazzotta“, muziejus „Palazzo Reale“ ir Lietuvos ambasada Italijoje. Paroda veiks iki 2011 m. vasario 13 d.