Balionų piloto licenciją turintis Giedrius  Leškevičius po pertraukos vėl dirbs televizijos laidų vedėju. G. Leškevičius neslepia, kad skraidydamas mato tik besišypsančius veidus, o pradėjęs dirbti  laidoje„24 valandose“, susidurs su problemų slegiamais žmonėms. 

- Kokiomis nuotaikomis grįžti į televiziją?

- Jaučiuosi, kaip grįždamas namo (šypsosi). Grįžtant visuomet smagu žinoti, kad kažkas tavęs laukia.

- Visą vasarą pilotavai balionus. Sezonas baigėsi – liūdna?

- Šiek tiek liūdna. Bet, sakoma, jeigu nepatirtum liūdesio, nežinotum, kas yra tikras džiaugsmas. Ruduo ir žiema – juk ne amžini.  Po jų ateis pavasaris – ir vėl skraidysim. Beje, skraidysim dar ir šį rudenį, kol dangus leis.

- Ką gražaus pamatei šią vasarą?

- Visa Lietuva labai graži iš paukščio skrydžio. Kiekvienas skrydis – vis kitoks, nepakartojamas.

- Ar žmonių problemos atrodo mažos iš viršaus?

- Skrisdamas dažniausiai matau besišypsančius savo keleivių veidus. Tikiu, kad tiek skrendantys, tiek balionus stebintys žmonės nors valandėlei, nors akimirkai gali užmiršti visas savo problemas, kad ir kokios jos bebūtų.

- Dabar teks nusileisti ant žemės....

- Vis dėlto, laikau save realistu. Negaliu užsimerkti prieš tai, ką matau neteisingo. Ir džiaugiuosi, kai galiu prisidėti, kad tos neteisybės būtų mažiau.

- Kaip jautiesi dirbdamas laidoje, kuri pasakoja apie bėdas? Juk tai psichologiškai sunku.

- Atvirkščiai. Visai nesunku, jeigu žinai, kad gali padėti sutaikyti kaimynus, surasti nugvelbtą daiktą ar kitaip padėti tam, kuriam tos pagalbos tikrai reikia.

- Ar nepavydi tiems kolegoms, kurie pasakoja gražius dalykus, kalbina žinomus elito atstovus...

- Džiaugiuosi už kolegas, kurie bendrauja tik su „elitu“. Tačiau dar labiau džiaugiuosi už tuos, kurie sugeba atsigręžti į paprastus žmones, nebijoti spręsti jų rūpesčius. Žmonės ne iš aukštuomenės dažnai yra gerokai nuoširdesni ir tikresni už tuos, kurie išlepinti dėmesio.

- Kokią didžiausią bėdą teko spręsti TV ekrane? Ar jautiesi padėjęs?

- Kiekvienam jo bėda yra pati didžiausia. Tikiuosi, niekas nesupyks, jeigu neišskirsiu nė vienos istorijos ir neprisiimsiu jokių nuopelnų. Kita vertus, galiu patvirtinti, jog televizija – didžiulė jėga, kartais galinti padėti išspręsti net ir labai sunkiai įveikiamas bėdas.

- Kokios pirmos „24 valandų“ laidos istorijos?

- Bus visko. Viena iš pirmųjų laidos istorijų – tikrai graudi ir jaudinanti. Argi gali likti abejingas, kai sužinai, jog sūnus išmetė savo tikrą motiną tiesiog į gatvę? Yra ir kitų siužetų. Pavyzdžiui, apie dingusį brangų ir vienintelį Liudos iš Valkininkų... ožį.

- Televizijoje krūvis bus mažesnis, nei skraidant danguje?

- Dabar, kai baigiasi skrydžių balionu sezonas, tikiuosi rasti laiko viskam – ir televizijai, ir pomėgiams, ir svarbiausia – šeimai.

- Ar dar skraidydamas ir dainuoji?

- Dainuoju renginiuose, kuriuos vedu arba kuriuose dirbu didžėjumi. Dainuoju su grupe „Joke“, su kuria įrašinėjame debiutinį albumą. Dainuoju mašinoje, kai pavargęs grįžtu iš renginio ir noriu, kad nesuimtų miegas...

- Kaip šeima?

- Žinau, kad šeima visą vasarą stokoja mano dėmesio. Kaip įmanydamas stengiuosi kiekvieną rudenį tai ištaisyti ir vis daugiau laiko praleisti su žmona ir sūnumi. O pagausėjimo planai visuomet tokie patys: kaip Dievas duos...

- Ar pasveikinai savo buvusią „Žvaigždžių duetų“ partnerę Mią su nauja meile?

- Džiaugiuosi jos laime. Su Mia buvome susitikę užvakar, repeticijų studijoje. Bet pasveikinsiu tik tada, kai ištekės. (šypsosi)

Laida "24 valandos" bus rodoma penktadieniais per LNK, 18 val.