Germanų ir norvegų filologiją studijavusi vertėja iš norvegų kalbos yra išvertusi keliolika knygų, tarp jų – Josteino Gaarderio romanus "Sofijos pasaulis", "Ei! Ar čia yra kas nors?" ir "Cirko direktoriaus duktė", Herbjørg Wassmo "Dinos knygą", "Laimės sūnų", "Karnos kraitį", "Septintą susitikimą" ir kitas knygas.

E.Išganaitytė, anot vertintojų, itin subtiliai iš norvegų kalbos išvertė Pero Pettersono romaną "Vogti arklius". Šią knygą pernai išleido leidykla "Tyto alba".

Apie tai, koks turi būti geras vertimas, rašomos knygos, tačiau, anot vertinimo komisijos narės, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) pirmininkės Jurgitos Mikutytės, svarbiausi gero vertimo principai yra keli. Pirma – vertėjas ir turinio, ir formos prasme turi parašyti viską taip, kaip autorius. "Kas ir kaip rašoma, originalo kalboje ir vertime turi sutapti. Tarsi per skaidrų stiklą reikia perteikti autoriaus mintis. Kitas reikalavimas – vengti pažodiškumo. O jo apstu pradedančiųjų vertėjų kalboje, – apgailestavo J.Mikutytė. – Vertėjas turi pasižymėti puikiu savo kalbos valdymu. Užsienio kalbą dabar nemažai kas moka, bet puikiu lietuvių kalbos mokėjimu, visų jos subtilybių žinojimu pasižymi retas."

Anot vertinimo komisijos narių, E.Išganaitytės vertimai gražūs, puikiai perteikia individualius autorių stilius, malonūs skaityti.

Kultūros ministerijos įsteigta apie 5 tūkst. litų "Metų vertėjo krėslo" premija skiriama už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą. Konkursą devintą kartą organizavo Lietuvių PEN centras.

Kelerius metus iš eilės rinkusi prasčiausius literatūros vertimus ir teikusi Antipremijas, šiemet LLVS tokios idėjos atsisakė. Anot J.Mikutytės, prastų vertimų nesumažėjo – tiesiog perskaityti šimtus kasmet pasirodančių vertimų yra didžiulis darbas, kuriam atlikti sudėtinga rasti žmogų – net ir už honorarą. Kita priežastis – Antipremijos steigėjai nusivylė jos reikšme.

"Pavyzdžiui, šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje leidykla "Alma littera" įžūliai pardavinėjo knygas, pernai pelniusias Antipremiją. Tai buvo siaubingi vertimai – kiekvienas žmogus, atsivertęs knygą, mato, kad tame tekste kažkas ne taip. Leidykla turėtų turėti gėdos – arba pasiūlyti žmonėms grąžinti pinigus už jau įsigytas tokias knygas, ar bent jau daugiau jų nepardavinėti", – įsitikinusi J.Mikutytė.

Dabar LLVS skatina rašančiuosius rašyti recenzijas, kritikuoti prastus vertimus – anot vertėjos, būtent profesionali kritika pasiteisina kaip kovos su prastais vertimais būdas. O iš skaitytojų gautus laiškus apie prastus vertimus LLVS atstovai persiunčia tiesiai leidykloms.

"Metų vertėjo krėslo" premijos laureatė bus pagerbta vasario 24 d. 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).