Išrinktas geriausias literatūros vertėjas. Lietuvių PEN centras "2008 metų vertėjo krėslą" skyrė vertėjai Eglei Išganaitytei.

Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro dėstytoja, anot vertintojų, itin subtiliai iš norvegų kalbos išvertė Pero Pettersono romaną "Vogti arklius". Šią knygą pernai išleido leidykla "Tyto alba".

E.Išganaitytė, studijavusi germanų ir norvegų filologiją, iš norvegų kalbos yra išvertusi keliolika knygų, tarp jų – garsiuosius Josteino Gaarderio romanus "Sofijos pasaulis", "Ei! Ar čia yra kas nors?" ir "Cirko direktoriaus duktė", Herbjørg Wassmo "Dinos knygą", "Laimės sūnų", "Karnos kraitį", "Septintą susitikimą" ir kt.

Apie tai, koks turi būti geras vertimas, rašomi tomai knygų, tačiau, anot vertinimo komisijos narės, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) pirmininkės Jurgitos Mikutytės, svarbiausi gero vertimo principai yra keli. Pirma – vertėjas ir turinio, ir formos prasme turi parašyti viską taip, kaip autorius. "Kas ir kaip rašoma, originalo kalba ir vertime turi sutapti. Tarsi per skaidrų stiklą reikia perteikti autoriaus mintis. Kitas reikalavimas – vengti pažodiškumo. O jo apstu pradedančiųjų vertėjų kalboje", – apgailestavo J.Mikutytė.

Anot pašnekovės, vertėjas turi puikiai valdyti ir savąją kalbą. "Užsienio kalbą dabar nemažai kas moka, bet puikiu lietuvių kalbos mokėjimu, visų jos subtilybių žinojimu pasižymi retas", – pastebėjo J.Mikutytė.

Vertinimo komisijos narių nuomone, E.Išganaitytės vertimai gražūs, puikiai perteikia individualų autorių stilių, maloniai skaitomi.

Kultūros ministerijos įsteigta apie 5 tūkst. litų "Metų vertėjo krėslo" premija skiriama už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą. Konkursą devintą kartą organizavo Lietuvių PEN centras (LPENC).

Kelerius metus iš eilės rinkusi prasčiausius literatūros vertimus ir teikusi Antipremijas, šiemet LLVS tokios idėjos atsisakė. Anot J.Mikutytės, prastų vertimų nesumažėjo: tiesiog perskaityti šimtus kasmet pasirodančių vertimų yra didžiulis darbas, kuriam atlikti sudėtinga rasti žmogų – net ir už honorarą. Kita priežastis – Antipremijos steigėjai nusivylė jos reikšme.

"Pavyzdžiui, šiemetinėje Vilniaus knygų mugėje leidykla "Alma littera" įžūliai pardavinėjo knygas, pernai pelniusias Antipremiją. Tai buvo siaubingi vertimai – kiekvienas žmogus, atsivertęs knygą, mato, kad tame tekste kažkas ne taip. Leidykla turėtų turėti gėdos – arba pasiūlyti žmonėms grąžinti pinigus už jau įsigytas tokias knygas, ar bent jau daugiau jų neparduoti", – įsitikinusi J.Mikulionytė.

Dabar LLVS skatina rašančiuosius rašyti recenzijas, kritikuoti prastus vertimus – anot vertėjos, būtent profesionali kritika pasiteisina kaip kovos su prastais vertimais būdas. O iš skaitytojų gautus laiškus apie prastus vertimus LLVS atstovai persiunčia tiesiai leidykloms.

"Metų vertėjo krėslo" premijos laureatė bus pagerbta vasario 24 d., antradienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius).