Kai žmonės pradeda kalbėti apie Harį Poterį, kažkas nutinka. Atrodo, iš tų kalbų atsklendžia Hogvartso kerėjimo ir burtų mokyklos magija, kažkokiu ypatingu būdu panardinanti į Hario Poterio pasaulį ir ilgus metus neleidžianti iš jo išnerti.
Kolekcininkai ieško senojo leidimo knygų
Knygą apie berniuką burtininkų mokykloje J. K. Rowling sugalvojo sėdėdama Mančesterio traukinių stotyje. Haris Poteris gimė po kelių mėnesių, tačiau literatūros naujokei parduoti savo knygą pripažintiems leidėjams nebuvo taip lengva. O kad jie būtų žinoję, jog pasaulyje ši knyga taps antra pagal populiarumą po Biblijos, o jos autorė bus įtraukta į milijardierių sąrašą. Šiandien rašytoja yra viena turtingiausių rašytojų istorijoje ir viena iš penkių, savarankiškai dirbančių milijardierių pasaulyje.
Per 25-erius knygos gyvavimo metus parduota daugiau nei 500 milijonų serijos knygų, sukurtas aštuonių dalių filmas, įkurtas Hario Poterio parkas, o žaislų gamintojai nuolat sugalvoja naujų žaislų serijų. Hario Poterio prekės ženklas šiandien yra vertinamas 10 milijardų Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.
Žiobarai ir burtininkai lietuviškai pirmą kartą prabilo 2000-aisiais. Knygų seriją į lietuvių kalbą išvertė Zita Marienė, išleido leidykla „Alma littera“. Nuo tada serijos knygų Lietuvoje parduota daugiau nei 300 tūkstančių egzempliorių.
2020-aisiais, švęsdama Hario Poterio dvidešimtmetį Lietuvoje, leidykla išleido ypatingą seriją su atnaujintais, specialiai šiai serijai iliustruotojos Jekaterinos Budrytės sukurtais viršeliais.
„Alma littera“ nuotr.
Vis dėlto Hario Poterio gerbėjai garsėja užsispyrimu. „Jau keletą metų vis sulaukdavome iš savo skaitytojų klausimo, ar neketiname išleisti Hario Poterio serijos su senaisiais, pirmaisiais viršeliais. Juk senosios knygos tampa kolekcine retenybe ir yra gana brangios, už kai kurias pirmojo leidimo knygas kolekcininkai prašo ir 80 eurų. Šiais metais, leidykloje pasitarę, nusprendėme pradžiuginti skaitytojus ir visas 7 knygas išleisti su senaisiais viršeliais“, – sakė leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros kategorijų vadovė Rasa Jankauskaitė ir priduria, kad jubiliejinio leidimo knygomis ir toliau bus prekiaujama, taigi skaitytojai, kaip ir didžiosiose pasaulio rinkose, galės rinktis jiems labiausiai patinkantį leidimą, o tikrieji Hario Poterio gerbėjai kolekcionuoti ir pirkti abi serijas ir netgi iliustruotą seriją, kurios 4-oji knyga neseniai pasirodė.
Įdomiu eksponatu kolekcininkams gali tapti ir neseniai lietuvių kalba išleistas oficialus J. K. Rowling Hario Poterio serijos magiškas priedas – „Haris Poteris. Burtininkų almanachas“. Hario Poterio gerbėjai fantastiškai iliustruotoje knygoje ras magiškų sąrašų, žemėlapių ir įvairiausių stebuklų kolekciją.
Užuovėja nuo piktos realybės
Žurnalistė, užkietėjusi Hario Poterio gerbėja Fausta Leščiauskaitė tiksliai neprisimena, kada perskaitė pirmąją poteriados knygą, tačiau įsiminė dieną, kai knygas įsigijo. „Kelmėje tada buvo nuostabus, senas knygynas, kurio neseniai nebeliko, – pasakoja. – Jis turėjo aurą, kurią senuose miestuose turi senos bibliotekos ir knygynai. Jausmą, kur atrodo, kad kalba sienos. Mama mane ten nusivesdavo. Ir tąkart nusivedė. Pamačiau Hario Poterio knygą, paprašiau, mama nupirko. Man regis, dvi pirmąsias iškart – tiek jų tada tebuvo. Galėjau būti gal pirmoje klasėje.“
Fausta Leščiauskaitė. F. Leščiauskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Parsinešusi namo knygas, iškart ir perskaitė, o paskui skaitė ir skaitė iš naujo, kol buvo išleistos kitos serijos knygos. Dar ir šiandien, kai pagalvoja apie Harį Poterį, Faustai prieš akis iškyla trečiosios knygos apie Azkabano kalinį viršelis – rausvame fone Haris ant hipogrifo. „Turbūt tai mano mėgstamiausia dalis. Man ir tos Kiauliasodžio scenos labai jaukios, ir artimi atrodo Hario susidūrimai su tuo, kas liko iš jo tėvų: jų draugais, Hario krikštatėviu. O ir pats krikštatėvio personažas man visada labai patiko“, – pripažįsta ir sako namų lentynoje sauganti pirmąjį Hario Poterio serijos leidimą.
Paauglystėje pirkdavusi saldainius-pupeles, turėjusi užrašinę iš Moleskine, Fausta sakė ir šiandien negali ramiai praeiti pro H ir P raidėmis pažymėtus daiktus. „Jų nekolekcionuoju, bet visada pasidžiaugiu, – sakė ir pridūrė, kad ji, kaip ir daugybė vaikų, norėjo ir tikėjosi gauti laišką iš Hogvartso. – Mano kartos vaikai buvo vieniši, dažnai bijojo tėvų. Knygos skelbė viltį tokius jausmus ištirpdyti tikėjime, kad viskas turi prasmę. Tokius vaikus kaip mes kviesdavo į Hogvartsą. Tai reiškia, kad mes ne šiaip vieniši – mes ypatingi. Na, o stebuklai, magija – juk kiekvienas jais šiek tiek norime tikėti. Jie nėra pernelyg neįtikėtini, todėl – artimi. Tai ne ateivių atakos, ne transformeriai ir ne žvaigždžių karai, tai paprastų žmonių gyvenimas, tik kiek stebuklingesnis. Man Haris Poteris ilgus metus buvo slaptavietė nuo ne visada džiugios realybės. Labai jauki paguoda. Ir, jei atvirai, aš iki dabar giliai širdyje laukiu to laiško.“
Pasaulis, kuriame berniukai tampa didvyriais
Komunikacijos specialistas, tinklaraščio „Knygos nugarėlė“ autorius Artūras Ketlerius, save drąsiai priskiria prie užkietėjusių Hario Poterio gerbėjų. Pirmosios serijos knygos į jo rankas pateko vienuolikos. „Surijau jas akimirksniu, – prisiminė ir pasakojo vėliau kiekvieną vasarą laukdavęs pasirodysiant naujos dalies. – Ką ten laukdavau – nuolat varstydavau vietinio knygyno duris, vis klausinėdamas, ar jau žinote, kada turėsite naują dalį. Na, o laukimą šiek tiek pasilengvindavau iš naujo skaitydamas jau išleistas Hario Poterio dalis.“
Artūras Ketlerius. A. Ketlerio asmeninio archyvo nuotr.
Artūro namuose – net du pirmosios serijos egzemplioriai. Vienas – jo, kitas – žmonos Aleksandros. Lentynoje galima rasti ir pavienių, vėliau išleistų knygų – pavyzdžiui, iliustruotą „Išminties akmenį“ lietuvių kalba.
„Neskaitau ir nevertinu šių knygų kaip atskirų kūrinių – visų pirma, Haris Poteris, mano galva, augo drauge su savo skaitytoju. „Išminties akmuo“ buvo dar tikrai stebuklinė pasaka su detektyvo elementais, o štai „Mirties relikvijos“ – jau tamsi, vyresniems paaugliams skirta knyga. Hario Poterio visata yra vienas didelis pasaulis, kurį mėgstu“, – sakė Artūras.
Jis prisimena paauglystę, kai negalėdavo atsiplėšti nuo Hario Poterio knygų, jas vis kartkartėmis skaitydavo iš naujo, laukdavo filmų. Kretingoje nebuvo daug galimybių įsigyti atributikos su Hariu Poteriu, taigi, paauglystės troškimus, sako, realizavęs, kai suaugo – namuose ir dabar atsiranda naujų daiktų ar drabužių su HP atributika – šalikas, mirties relikvijų raktų pakabukas, burtų lazdelė ar kompiuterinis žaidimas. „Net ir šiandien, jei akis užkliūva už ko nors įdomaus su HP veikėjais, nusiperku“, – prisipažino.
Vis dėlto didžiausią įspūdį Artūrui ir visai šeimai paliko kelionė į Hario Poterio pasaulį Londone – „Warner Bros“ studiją, kur buvo filmuojami Hario Poterio filmai. „Esu suaugęs, dukrą auginantis vyras, o įžengęs į studiją ėmiau krykštauti, lyg būčiau vaikas, – tokias geras emocijas sukelia knygos ir filmai“, – šypsojosi ir pasakojo apie bemieges naktis, kai iki paryčių skaitydavo naują HP knygą ir, rodos, panirdavo į magijos pasaulį.
„Šios knygos mane palietė kaip ir kiekvieną vaiką – leido pabėgti į stebuklų ir fantazijų pasaulį, patirti nuostabių nuotykių. J. K. Rowling užčiuopė kiekvieno vaiko svajonę – pabėgti iš realybės į magišką pasaulį, kur galioja visiškai kitos taisyklės ir visiškai įprastas berniukas gali tapti didvyriu. Be to, rašytoja skyrė didžiulį dėmesį paties pasaulio – setingo – kūrimui, taip leisdama vaizduotei užpildyti kiekvieną to pasaulio kertelę – nuo aukso galeonų iki skanėstų, pamokų medžiagos ir panašiai“, – sakė A. Ketlerius iki šių dienų save vadinantis poterheadu.
Iš Hario Poterio neišaugama
Televizijos laidos „Labas rytas“ vedėja, žurnalistė Audra Avižiūtė į Hario Poterio pasaulį paniro pirmoje arba antroje klasėje – knyga buvo neseniai pasirodžiusi ir per Kalėdas ją gavo dovanų iš krikšto mamos.
Audra gerai pamena laiką, kai buvo išleistos pirmosios serijos knygos lietuvių kalba: „Iš mokyklos mane pasiimdavo tėtis, važiuodavome į knygyną, stovėdavome milžiniškoje eilėje, tėtis nupirkdavo knygą ir namo keliaudavau uosdama naujos knygos kvapą. Anksčiau kurį laiką galvojau, kad Hario Poterio fazė išaugama, bet net ir suaugusi su didžiuliu malonumu skridau į Londoną apžiūrėti Hario Poterio studijos ir parko.“
Audra Avižiūtė A. Avižiūtės asmeninio archyvo nuotr.
Visada, kai pagalvoja apie Harį Poterį, Audra prisimena knygos „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ viršelį. „Kad ir kokios šalies knygyne šias knygas rasčiau, ta lietuviškosios versijos dangaus violetinė ir Hario skraistės raudona įsiminė visam gyvenimui, – sako ir priduria neseniai atradusi studijos „MinaLima“ leidybą – kūrėjų duetas bendradarbiavo su „Warner Bros“ studija kuriant filmus, o dabar apipavidalina knygas.
Audra šypsosi: „Būtų labai įdomu sužinoti, kokie burtai įvyko, kad nemaža dalis mano kartos savo vaikystės ir paauglystės neįsivaizduoja be šios istorijos. Visas knygas esu skaičiusi ne po kartą ir mielai sugrįžtu. Hario Poterio skaitytojų klube, dar mokykloje, susipažinau su viena geriausių savo draugių. Augdami ir skaitydami, kad ir kur būtume, rodės, turėjome šį tą bendro – tai išliko iki dabar.“
Naujausi komentarai