Dabar jau mažai kas prisimena, kad pirmasis rašytojos J.K.Rowling knygos apie Harį Poterį tiražas buvo juokingas – vos 1000 egzempliorių. Ir pusė jo buvo išdalyta bibliotekoms.

1997 m. ne tik Didžiojoje Britanijoje knygų leidėjai buvo įsitikinę, kad vaikų literatūra yra absoliučiai nuostolinga. O štai antroji knyga lengvai įveikė milijoninį barjerą. Dar labiau ir rašytoją, ir jos herojus išgarsino pirmoji berniuko burtininko nuotykių ekranizacija 2001-aisiais. Taip prasidėjo jau ilgokai trunkanti "poteriomanija", apie kurią daugiau diskutuoja ne kino kritikai, o psichologai.

Jie gana greitai suformulavo pasaulį apėmusios psichozės priežastis. Svarbiausios – dvi. Ir abi susijusios su slapčiausiu žmonijos troškimu tikėti stebuklais. Vis labiau pragmatiškėjančiame pasaulyje, kur vyrauja cinizmas ir pinigų kultas, stebuklinių pasakų pasaulis tampa ramia (nors visai nepatikima) užuovėja nuo gyvenimo stresų. O po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių iš teroro gniaužtų ištrūkę ir nuo paralyžiuojančio siaubo atsitokėję žmonės iš bauginančios realybės stačia galva nėrė į hipnotizuojantį pasakos pasaulį.

Akivaizdus yra ir edukacinis "Hario Poterio" filmų užkratas. Patrauklia žaidimo forma jie ugdo jaunosios kartos pagarbą pedagogams, skatina draugystės jausmą ir teigia gėrio pergalę prieš blogį. Tai iš tikrųjų rimti ir teigiami pavyzdžiai.

Tačiau matę visą kino serialą (iki šiol sukurti šeši filmai apie jaunųjų Hogvartso magijos mokyklos auklėtinių nuotykius) negali nepastebėti, kad šios epopėjos autoriai jau susidūrė su didele bėda, kuri turėtų gerokai apsunkinti pastangas sėkmingai baigti šį ilgai tęsiamą projektą. Problema ta, kad per aštuonerius kino epopėjos filmavimo metus mažieji Hogvartso magai užaugo.

Pirmose serijose šie vaikai, apsižergę skraidančias šluotas, kėlė žavesį ir sveiką pavydą, o dabartiniai aštuoniolikmečiai panašiose scenose jau kelia juoką. Jau ankstesniuose filmuose matėme, kad pagrindinei "poteriados" trijulei daug rūpesčių teikia ne tiek kova su demoniškomis jėgomis (ji paprastai sprendžiama pasitelkiant specialiuosius efektus), kiek brendimo laikotarpiu neišvengiami hormonų audrų padariniai. Anksčiau ar vėliau draugiškus žvilgsnius turėjo pakeisti platoniškos meilės kupini signalai, o pirmųjų bučinių kino epopėjos gerbėjai tikriausiai laukia su tokiu pat širdies virpuliu kaip ir patys herojai.

Skubame informuoti dėl to nerimaujančius žiūrovus, kad Vatikano laikraštis "L'Osservatore Romano" ką tik pagyrė filmą "Haris Poteris ir Netikras Princas" ne tik už tinkamai vaizduojamą gėrio ir blogio kovą, bet ir už tai, kad filmo herojų meilės scenose puikiai pavyko pasiekti tinkamą balansą, ir tokia subtili meilė priimtina visiems žiūrovams.

Prieš dvejus metus matytas penktasis filmas "Haris Poteris ir Fenikso brolija" baigėsi filosofiniais pasvarstymais apie tai, kad pagrindiniam kovotojui su blogiu iškilo grėsmė tapti panašiam į nemirtingąjį piktadarį lordą Valdemortą. Pasiruošimas jųdviejų lemiamam susirėmimui ir sudaro naujausio filmo esmę, kurios detalių atskleisti tikrai neketiname.

"Haris Poteris ir Netikras Princas" ("Harry Potter and the Half-Blood Prince") ****

D.Britanija, JAV, 2009 m. Rež. Davidas Yatesas. Vaidina Danielis Radcliffe'as, Rupertas Grintas, Emma Watson, Maggie Smith, Alanas Rickmanas.

veiksmas 3

humoras 2

įtampa 2

erotika 1

siaubas 2