Ambicinga moteris Lietuvoje gyvena jau 9 metus: per šį laikotarpį ji sugebėjo ne tik perprasti lietuvių kultūrą, išmokti kalbą, tačiau ir sukurti sėkmingą karjerą bei šeimą.

Nelengva pradžia Lietuvoje

„Atvykus į svečią šalį visuomet nėra lengva prisitaikyti, – pasakojimą pradeda Ilka. – Pirmiausia, klimatas. Nebuvau pratusi prie tokios žemos oro temperatūros. Prisimenu istoriją, kai tik atvykusi į Lietuvą rugsėjo mėnesį maniau, jog tai jau yra žiema.

Draugė nusijuokė: „Ilka, dar žiema neprasidėjo“. Sunku buvo patikėti, kad gali būti dar šalčiau. Pirmos žiemos buvo sunkiausios: turėjau pakeisti visus rūbus, kadangi ir Didžiojoje Britanijoje, kur prieš tai gyvenau, žiemos buvo pakankamai šiltos. Imunitetas silpo, todėl kas rytą spausdavausi citrinų ir greipfrutų sultis. Organizmas nuolat reikalavo svogūnų ir česnakų – svogūną suvalgydavau kaip obuolį“.

Sunkiausia Ilkai buvo dėl kalbos barjero. „Iš pradžių jaučiausi kaip be rankų: nemokėdavau paklausti lietuviškai, mažai kas kalbėdavo angliškai, todėl nuolat reikėjo draugų pagalbos. Kai pradėjau mokytis kalbą, naujus žodžius kartodavau po šimtą du šimtus kartų, kol ištardavau natūraliai“, – prisimena moteris.

Kaip ji teigia, noras mokytis kalbą atsirado vėliau, įstojus į magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje: „Paskaitos vykdavo lietuvių kalba, ir nors man nebuvo privaloma lankyti užsiėmimų, nenorėjau išsiskirti. Iš pradžių paskaitose buvo sunku, greit pavargdavau, tačiau po mėnesio įvyko lūžis. Jei gali suprasti, apie ką žmonės kalba, tu jau nori dalyvauti diskusijoje. Todėl pradėjau intensyviai mokytis lietuvių kalbos. Man labai padėjo studijų kolegos, galiausiai sutikau Andrių (profesionalus sportininkas Andrius Pauliukevičius – past.), savo vyrą, kuris dar labiau motyvavo išmokti lietuviškai. Per dvejus metus man pavyko“.

Skirtingi mitybos įpročiai

Lygindama skirtingų šalių maisto kultūrą, Ilka sako, jog tiek Lietuvoje, tiek Namibijoje, pagrindiniai maisto produktai yra panašūs: kruopos, daržovės, mėsa. „Lietuvoje maistas yra riebesnis, be to, čia gausus ir kokybiškų pieno produktų pasirinkimas.

Man augant Namibijoje, sūris ir pienas buvo bene vieninteliai pieno produktai rinkoje, kadangi tradiciškai šalyje arbata geriama su pienu. Tačiau Lietuvoje, skirtingai nei Namibijoje, aštrus maistas nėra populiarus, itin aštrių prieskonių galima rasti tik specializuotose parduotuvėse“, – sako Ilka.

„Lietuviai pusryčiams ne retai renkasi tradicinius sumuštinus su dešra ar sūriu – tai toks pats blogas įprotis, kaip ir persivalgymas vakare, – mitybos klaidas pastebi Ilka. Namibiečiai per daug vartoja saldintų gazuotų gėrimų, kurių sudėtyje – vien cukrus. Tai – dažna antsvorio priežastis“.

Grožio standartai šalyse taip pat skiriasi. Ilka pasakoja, jog lietuvės idealizuoja liekną kūną, todėl dažniausiai sporto klubus renkasi norėdamos numesti svorio. Namibijoje moterys genetiškai apvalesnių kūno formų, todėl jų pagrindinis siekis – stangrus kūnas.

Asmeninė patirtis leidžia padėti kitiems

Iš Namibijos persikrausčiusi į Didžiąją Britaniją, Ilka dėl nejudraus gyvenimo būdo priaugo svorio. Pokyčiai paskatino moterį domėtis sveika gyvensena.

„Pradėjau gaminti maistą namuose, lankyti sporto klubą, kur atlikdavau kardiotreniruotes. Per mėnesį numečiau apie keturis kilogramus“, – pasakoja Ilka ir priduria, jog tuomet jai lengvai pavyko patobulinti kūną, kadangi buvo 19-os metų. – Tokiame amžiuje medžiagų apykaita yra greita, todėl užtenka tik šiek tiek prižiūrėti mitybą ir sportuoti“.

Įgytą asmeninę patirtį Ilka pritaikė dirbdama asmenine sporto trenere Namibijoje, vėliau, pradėjusi sporto trenerės ir konsultantės karjerą, ir Lietuvoje. Šiuo metu moteris įkūrusi įmonę „Aktyvi Ilka“, kur sudaro individualias sporto ir mitybos programas. Pernai Ilka išleido didelio auditorijos susidomėjimo sulaukusią autorinę knygą „Supermaistas“ bei knygą „Tobulas kūnas per 100 dienų“, kurią parašė kartu su vyru A. Pauliukevičiumi.

„Ši sritis – mano pašaukimas, mano aistra. Dirbdama aš nejaučiu, jog dirbu. Man gera dalintis patirtimi su kitais, – teigia Ilka. – Mano tikslas – motyvuoti ir padėti kitiems gyventi sveikiau, pamilti savo kūną. Tai yra labai svarbu: gyvenime daug kas susiję su mūsų pačių savijauta, pasitikėjimas savimi leidžia būti sėkmingiems ir asmeninėje, ir profesinėje srityje“.

Šiuo metu Ilka rašo knygą, kurią planuoja išleisti iki kitų metų vasario mėnesio. „Neseniai susidomėjau augaline mityba, todėl ir nusprendžiau rašyti šia tema. Stengiuosi pasisemti kuo daugiau žinių, konsultuojuosi su specialistais“, – sako pašnekovė, kuri jau pusę metų maitinasi veganiškai ir teigia, jog niekada nesijautė taip gerai.

„Sveika gyvensena man teikia pilnatvę, todėl knyga yra puikus būdas padėti ir kitiems to išmokti“, – pabrėžia ji.