Kauniečių meno mėgėjų visada laukiamas Vilniaus mažasis teatras šįkart į laikinąją sostinę atveža vieną naujausių savo darbų, kritikų ir publikos itin gerai įvertintą spektaklį „Motina (Vasa Železnova)“, kurį pagal Maksimo Gorkio pjesės pirmąjį variantą pastatė jaunasis Rimo Tumino mokinys Kirilas Glušajevas.

Už spektaklyje sukurtus vaidmenis Eglė Gabrėnaitė ir Leonardas Pobedonoscevas buvo nominuoti Auksiniams scenos kryžiams.

Jau prieš premjerą buvo aišku, kad šiandien nėra kitos tokios dramatiškos ir charizmatiškos asmenybės kaip aktorė E.Gabrėnaitė, kuri galėtų suvaidinti dauglialypį Motinos (Vasos) vaidmenį. Pati aktorė tvirtino, kad, kuriant šį spektaklį, jai buvo įdomu susidurti su naujais kolegomis, jauno režisieriaus žvilgsniu, jo teatro matymu, tačiau lygiai tiek pat sunku ieškoti priėjimo prie pačios Vasos personažo.

Po premjeros pasirodžiusios recenzijos įvertino patyrusios aktorės darbą: „Turint galvoje legendinį Ranevskajos vaidmenį, paženklinusį aktorės biografiją, Vasa – dar vienas svarbus darbas ir, sakytum, priešingas kur kas minkštesnei aktorės prigimčiai. Gabrėnaitė nekuria geležinės Vasos; tiesi, juodais drabužiais ir juoda skara apgobta jos figūra grėsminga turbūt tik Lipai (...) Užtat su vaikais Vasa, atrodo, užgniaužia švelnesnius jausmus, griežtumu ir šaltumu maskuoja gailestį ar atlaidumą. Tarp jos ir vaikų – atstumas, kurio Vasa neperžengia (...) Atstumas, kurį režisierius nuolat pabrėžia, suteikia Vasai dramatiškumo, stebėtojos pozicija – gniuždančios tiesos suvokimą. Neatsitiktinai spektakliui baigiantis suvirpa ir prityla aktorės balsas – prašyti vaikų meilės po visko, ką ji padarė, žeminančiai skausminga, net jei į šios Vasos lūpas Gorkis irgi įdėjo savo sakramentinę frazę: “Aš juk žmogus...".

Pastaruoju metu dažnas rusų dramaturgo pasirinkimas lietuvių teatre K.Glušajevui atrodo visiškai natūralus vyksmas. Jo nuomone, visuomenėje, kovojančioje su ekonominiais sunkumais, išryškėja žmonių nejautrumas kitam, „sielos kurčnebylystė“, kovojančiojo už išlikimą pirminiai instinktai.

Čia mes, pasak režisieriaus, pamirštame paprasčiausius dalykus: susiklausymą, pokalbį, meilę, – mes negirdime vienas kito. K.Glušajevo teigimu, tereikia vėl atrasti paprastus ir genialius dalykus, pavyzdžiui, meilę artimui. Iš karto galime pridurti, kad ypatinga meilė šiuo kūriniu yra pabrėžiama motinai. „Motina – šventoji, Motina – nuodėmklausė, Motina – likimas, Motina – skola, palaima ir prakeiksmas. Nes iš motinos, cituojant pjesę, “visi žmonės atsiranda„... Ir visa tai telpa vieninteliame Vasos personaže.“ , – sako režisierius.

Mažojo teatro spektaklis suburia vienus talentingiausių savo sričių teatro kūrėjus, čia scenografiją ir kostiumus kūrė Marijus Jacovskis, muziką – Faustas Latėnas. Spektaklyje įsimintinus vaidmenis kuria už ankstesnius darbus Auksiniais scenos kryžiais apdovanoti Gintarė Latvėnaitė ir Darius Gumauskas. Leonardo Pobedonoscevo sukurtas Vasos sūnaus Pavelo vaidmuo kritikų vertinamas kaip vienas įsimintiniausių pastarojo meto šio aktoriaus darbų. Taip pat spektaklyje vaidina kiti gerai pažįstami Mažojo teatro aktoriai: Mantas Vaitiekūnas, Agnė Šataitė, Mindaugas Capas, Rimantas Bagdzevičius bei Ilona Kvietkutė.

Kas? VMT spektaklis „Motina“.

Kur? Valstybiniame Kauno dramos teatre.

Kada? Lapkričio 15 d. 19 val.