Penktadienį rampų šviesą išvys Klaipėdos dramos teatro premjerinis spektaklis – Erico Emmanuelio Schmitto dviejų dalių elegija „Oskaras ir ponia Rožė“.

Intriguoja dramaturgas

Su prancūzų komedijos metru E.E.Schmittu ir jo sąmoju bei elegancija žaižaruojančia pjese „Paleistuvis“ publika jau pažįstama iš Klaipėdos dramos teatro spektaklio, režisuoto Povilo Gaidžio. Pastatytas prieš dvejus metus, jis iki šiol rodomas su pasisekimu. Ne vienam tikriausiai teko matyti ir pjesės kino versiją (angl. pav. „The Libertine”, 1990).

E.E.Schmittas – vienas garsiausių šiuolaikinių dramaturgų, laikomas neprilygstamu šmaikščių dialogų meistru, apdovanotas Prancūzų akademijos teatro premija. Be to, akademiniame pasaulyje jis – žinomas filosofas, Švietimo epochos specialistas, savo daktaro disertacijoje gilinęsis į Denis Diderot veiklą ir visą enciklopedistų sąjūdį. Šią temą jis gvildena ir savo pjesėje „Paleistuvis“.

Anot Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjo rašytojo Gintaro Grajausko, kad E.E.Schmittas – spalvinga ir nenuspėjama asmenybė, liudija ir knygų ciklas, skirtas didžiausioms pasaulio religijoms – krikščionybei, islamui, budizmui ir judaizmui. „Jau pats tokio ciklo parašymo faktas, sutikime, gana netikėtas žmogui, save tapatinančiam su laisvamanių idėjomis. Nors gal kaip tik skeptiškas „sveikas protas“ ir leidžia E.E.Schmitttui svarstyti apie Dievo buvimą nebanaliai. Ir – paradoksas – manau, kad šioms knygoms priekaištų neturėtų net patys ortodoksiškiausi teologai”, – tvirtino G.Grajauskas.

Sergančio vaiko tema

Klaipėdos dramos teatras spalio 31-ąją pristatys publikai premjerą pagal pirmąją E.E.Schmittto ciklo knygą „Oskaras ir ponia Rožė“, skirtą krikščionybei.

Pasak G.Grajausko, knygos tema labai „slidi“, reikalaujanti ypatingo jautrumo ir subtilumo – tai vaiko, sergančio nepagydoma liga, istorija. Paskutiniųjų dvylikos jo gyvenimo dienų kronika. Sunku patikėti – skaudus, bet kartu labai šviesus ir skaidrus pasakojimas, kažkuo šiek tiek primenantis režisieriaus A.Matelio filmą „Prieš išskrendant į žemę“.

Apie savąją knygą E.E.Schmittas rašė: „Kaip ir Oskaras aš žinau, ką reiškia sirgti nepagydoma liga, bet, skirtingai nei Oskaro, mano gyvenimas buvo išgelbėtas. Todėl aš ir nusprendžiau pradėti rašyti kūrinį „Oskaras ir ponia Rožė”. Daug metų nedrįsau pradėti rašyti tos knygos, žinojau, kad tai bus tabu tema – sergančio vaiko tema. F.Dostojevskis yra pasakęs, kad vaiko mirtis priverčia žmogų nebetikėti, jog Dievas yra. Kūrinio pradžioje Oskaras netiki Dievu ir rašo jam tik prašomas močiutės Rožės. Tačiau kasdienis laiškų rašymas padeda berniukui – leidžia jam suvokti skirtumą tarp to, kas gyvenime svarbiausia ir kas tik paviršutiniška, kas dvasiška ir kas materialu. Ir kaskart rašydamas Oskaras išsako, kas visų svarbiausia – atveria savo širdį gyvenimui ir pasauliui.“

Aktoriai – skirtingų kartų

Knygos tekstą scenai pritaikė klaipėdietis rašytojas Sigitas Poškus. O spektaklio režisierius P.Gaidys „Oskaro ir ponios Rožės“ pastatymui subūrė skirtingų kartų Klaipėdos dramos teatro aktorius: scenos veteranus ir savo mokinius, Klaipėdos universiteto Režisūros katedros aktoriaus specialybės absolventus.

Pagrindinius vaidmenis spektaklyje „Oskaras ir ponia Rožė“ atliks aktoriai Elena Gaigalaitė (ponia Rožė) ir Donatas Švirėnas (Oskaras). Taip pat vaidins Česlovas Judeikis, Gediminas Pranckūnas, Linas Lukošius, Viačeslavas Mickevičius, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė, Dovilė Rudinskaitė ir Arnoldas Eisimantas.

Spektakliui muziką parašė klaipėdietis kompozitorius Benhardas Calzonas, o scenografiją ir kostiumus sukūrė vilnietis dailininkas Artūras Šimonis, uostamiesčio publikai pažįstamas iš Klaipėdos muzikinio teatro pastatymų.

Kadangi Dramos teatras vis dar uždarytas rekonstrukcijai, „Oskaro ir ponios Rožės“ premjera spalio 31 d. 18 val. – Muzikinio teatro scenoje (Danės g. 19). Bilietus iš anksto galima įsigyti Dramos teatro kasoje (Teatro g. 2), o premjeros dieną nuo 16 val. – Muzikiniame teatre.