Paliko viduryje autostrados
„Žmogus daug lengviau susitvarko su iššūkiais, nei mano galintis tai padaryti, kol sėdi namuose. Keliauju nemažai, esu buvęs ne vienoje Azijos šalyje, todėl prieš kelionę į Indiją didelio nerimo nejaučiau: buvau įsitikinęs, kad viskas bus sklandu, programa aiški, maršrutas suplanuotas ir jokių didelių netikėtumų nebus. Tik tada, kai atvykau, supratau, kad kelionė retai būna tokia, kokią susikuri galvoje, – iššūkių buvo ne vienas. Tai nėra blogai – tiesiog realybė kitokia, nei įsivaizduoji“, – pasakoja Mangirdas.
Mangirdo kelionė driekėsi per Delį, Agrą, Džaipūrą, Bykanerą, Džaisalmerį, Taro dykumą ir Džodpurą. Keliautojas sako, kad kiekviename mieste laukė ne tiek kultūriniai skirtumai, kiek visiškai kitokia kasdienybės logika.
„Turėjau vykti autobusu į kitą miestą pačioje Indijoje. Mes, lietuviai, kaip ir dauguma europiečių, esame įpratę, kad, vykstant autobusu į kitą miestą, reikia eiti į autobusų stotį, iš kurios saugiai keliaujame į kitą miesto autobusų stotį ir pasiekiame reikiamą tikslą. Indijoje viskas buvo kiek kitaip. Atvykęs nurodytu biliete adresu neradau nieko ir, jei ne vietinių gerumas, į autobusą nė nebūčiau įlipęs. Vis dėlto, suradus autobusą ir pradėjus kelionę, ji baigėsi ne miesto autobusų stotyje, o autostrados viduryje. Iki reikiamo miesto buvo dar geras pusvalandis, tačiau pagal vietinius – kelionės tikslas buvo pasiektas. Žinoma, vėl su vietinių pagalba viską radome, išsiaiškinome ir nesusidūrėme su jokiomis problemomis, tačiau tokios situacijos stebino kone kasdien“, – pasakoja Mangirdas.
Baugu prarasti kontrolę
„Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių ekspertė Igna Grinė sako, kad Mangirdo patirtis sutampa su bendromis keliautojų tendencijomis.
„Žmonės dažniausiai nebijo šalies. Jie bijo nežinoti, kas bus, jei planas subyrės. Bijo netikėtumo. Būtent dėl to mūsų inicijuotoje apklausoje 42 proc. keliautojų nurodė nerimą, kad kelionėje kas nors nepavyks taip, kaip suplanuota, o 35 proc. sakė nerimaujantys dėl sveikatos. Tačiau būtent šiose situacijose ir įvyksta kelionės lūžiai – žmogus pamato, kad susitvarko, kad geba improvizuoti, prašyti pagalbos, derėtis, reaguoti. Kai tai įvyksta kartą, kelionės nebeatrodo pavojingos – jos pradeda atrodyti išlaisvinančios.“
Kelionės sėkmė nėra tai, kad nieko blogo nenutinka. Kelionės sėkmė – kai, jei kas nors nutinka, randi sprendimų ir sugebi keliauti toliau.
I. Grinė pastebi, kad keliautojai šiandien ieško ne kelionių be iššūkių, o tokių, kuriose jaučiasi, kad jais pasirūpinama: „Būtent todėl populiarėja modelis „keliauju ten, kur noriu, bet esu su grupe ir vadovu“. Jis leidžia išlaikyti du dalykus, kurie keliautojams svarbiausi: laisvę ir saugumą. Tai ne nuotykio ribojimas, o nuotykio sąlyga.“
Sunkai suprantami poelgiai
Mangirdas prisimena, kad keliaujant po Indiją buvo sunku suprasti ir kitus mažus, nereikšmingus, bet keistus dalykus: „Man nesuprantama, tačiau Azijos gyventojai tai daro kiekvienoje šalyje – fotografuojasi su europiečiais. Fotografuodamasis su jais visuomet galvoju, o kur tos nuotraukos nugula? Ką su jomis daro ir kam tai yra išvis reikalinga?“
Mangirdą nustebino dar vienas keistas dalykas: taksi vairuotojas kelionės metu gali susitvarkyti asmeninius dalykus, pavyzdžiui, sustoti įsipilti degalų, pašerti karvę, sukalbėti prie jos maldą ar net užsukti į parduotuvę. „Kol vairuotojas tvarkosi asmeninius reikalus, tu kaip klientas tiesiog sėdi automobilyje ir niekam neįdomu, ar skubi. Kelionės tikslą pasieksi tada, kai vairuotojas galės tave nuvežti“, – pasakoja Mangirdas.
Papildomų iššūkių visai keliautojų grupei pridėjo ir sveikatos bėdos: kelionės viduryje dalį grupės pakirto temperatūra, kosulys ir negalavimai. Programa nenutrūko, bet teko derinti tempą, kviestis gydytoją ir rūpintis vaistais.
„Tuo metu supratau, kad kelionės sėkmė nėra tai, kad nieko blogo nenutinka. Kelionės sėkmė – kai, jei kas nors atsitinka, randi sprendimų ir sugebi keliauti toliau. Būtent tada ir pamatai, kiek daug gali“, – pasakoja Mangirdas.
Naujausi komentarai