Fitneso (lengvojo kultūrizmo) varžybose laurus skinanti Irina Nikitina dažnai sulaukia pagyrų už puikią išvaizdą. Klaipėdietė negali pakęsti sėdėjimo grožio salonuose, tačiau atkaklumo sporto salėje ir laikantis griežto mitybos režimo jai pakanka.

Galima neabejoti, kad perspektyvi sportininkė įspūdingai atrodys su vestuvine suknele šią vasarą – prieš ištariant lemtingąjį "taip" laukia rimtas varžybų maratonas.

Nenuorama su virbalais

Pernai kovodama dėl Pasaulio fitneso taurės Kaliningrade I.Nikitina užėmė ketvirtąją vietą. Nors 23 metų merginos širdį ši sporto šaka pavergė vos prieš metus, užsispyrimas padėjo įveikti žymiai daugiau patirties turinčias varžoves. Iš kelių dešimčių fitneso atstovių ant scenos tąsyk galėjo užlipti tik 15, tarp jų ir Irina. Kitoms komisija be didelių skrupulų palinkėjo "viso gero".

Didysis šių metų išbandymas – pasaulio žaidynės Kinų Taibėjuje. Tarptautiniame sporto renginyje pirmą kartą suteikta proga dėl titulų kautis ir fitneso atstovams. I.Nikitina planuoja išmėginti savo jėgas ir varžybose dėl Arnoldo Švarcnegerio taurės Maskvoje, svarsto apie dalyvavimą keliuose kituose turnyruose Europoje.

Porą kartų jau ragavusi modelio duonos klaipėdietė neatsisakytų tapti kurio nors sporto žurnalo veidu. Fitneso atstovės kviečiamos fotografuotis, demonstruoti laisvalaikio rūbus. Vis dėlto Lietuvoje tokių perspektyvų nedaug.

Audžiant ambicingus planus ir liejant prakaitą sporto salėje dar tenka suderinti kūno kultūros magistrantūros studijas Klaipėdos universitete ir darbą aerobikos trenere mokykloje. "Man reikia nuolatinio judėjimo. Negaliu kitaip. Visada žinojau, kad nebūsiu viena iš tų, kurios rymo biure. Sėdėjimas vienoje vietoje prilygsta tikrai kankynei. Nevaikštau į salonus darytis manikiūro. Laukti kėdėje, kol nudažys plaukus ar suformuos šukuoseną irgi tenka sukandus dantis", – greitakalbe bėrė I.Nikitina.

Vis dėlto mergina prisipažino neseniai atradusi pomėgį, kuris tarsi prieštarauja jos judriam būdui – paėmė į rankas virbalus. "Jau nusimezgiau pirmą liemenę", – triumfuodama pareiškė sportininkė.

Debiutas – drebančiomis kojomis

I.Nikitina pirmąkart į fitneso pasaulį įžengė būdama vos 15 metų. Varžybose pasiūlė sudalyvauti dabartinė merginos trenerė, Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos viceprezidentė Ala Guseva. Į sceną išėjusi su irgi visai "žalia" drauge Irina nemanė, kad tokį žingsnį pakartos. "Būdamos dar nesubrendusios – beveik vaikai – atsidūrėme tarp išties figūringų moterų. Kojos drebėjo. Ant scenos reikėjo užlipti apsiavus įspūdingus aukštakulnius. Tų reikalų patirties visai neturėjome", – juokėsi savo debiutą prisiminusi Irina.

Po adrenalino kupinų varžybų į fitneso salę I.Nikitina neskubėjo grįžti – tuomet dar žavėjosi sportine gimnastika, pradėjo šokti krepšinio palaikymo komandoje.

"Sportinėje gimnastikoje karjera labai trumpa. Pradedi bręsti – ir viskas. Supratau, kad man trūksta rimtesnio krūvio, varžybų jaudulio. Kurį laiką negalėjau apsispręsti, kur reikėtų pasukti", – pasakojo klaipėdietė.

Antrą kartą su dabartine savo trenere Irina susitiko, kai pati A.Guseva ruošdamasi fitneso varžyboms nutarė pasimokyti gimnastikos. "Ant scenos reikia ne tik demonstruoti sportišką kūną – komisija vertina ir programos kūrybiškumą, judesio ir muzikos harmoniją", – nušvietė fitneso ypatumus I.Nikitina.

Klaipėdietė tvirtino pajutusi, kad pasąmonėje galiausiai buvo nuspausti netgi du mygtukai, lėmę posūkį į fitnesą: imponavo plačios saviraiškos galimybės ir griežta drausmė, kurios reikalauja šis sportas. "Galima sakyti, laikai save kumštyje. Tai tinka mano būdui", – šypsojosi mergina.

Kalorijas skaičiuoja dviese

Irina mokosi gerai apskaičiuoti savo energijos atsargas. "Jau įpratau, kad prieš svarbias varžybas naktinių klubų durys man užsiveria. Norint būti geros formos reikia miego", – paaiškino klaipėdietė.

Fitnese labai svarbios ne tik treniruotės, bet ir mitybos režimas. I.Nikitina gyrė racionalų šio sporto atstovų požiūrį į maistą. Mergina valgo tris kartus per dieną, stengiasi atsisakyti saldumynų, druskos. "Nemanau, kad mano mityba išskirtinė ar reikalaujanti didesnių išlaidų – juk visi besirūpinantys sveikata ir ryžius, ir vištieną, ir daržoves valgo. Svarbiausia – geras balansas ir saiko jausmas", – patikino I.Nikitina.

Silpnumo akimirkomis pasiduoti neleidžia Irinos mylimasis Kęstutis, kuris taip pat žavisi fitnesu, kultūrizmu ir dirba treneriu. "Kai gyveni su žmogumi, kuris žino visus šio sporto niuansus, taip pat laikosi režimo, išties gali tikėtis nuoširdaus supratimo. Kitam galbūt būtų sunku suvokti, kokiais tikslais ar nuotaikomis gyvenu", – samprotavo mergina.

Nors šokoladą tiesiog dievina, Irina nepraleidžia pro ausis savo širdies draugo perspėjimų apie artėjančias varžybas. Pastabas priima ramiai ir pati esant reikalui nevengia šmaikščios kritikos.

Kai Kęstutis piršosi savo išrinktajai, abu išsyk sutarė – pirmiau svarbiosios metų varžybos, o tik po to vestuvės. "Reikės mažiau medžiagos suknelei!", – juokėsi I.Nikitina.

Kiečiausi – proto "raumenys"

Fitneso standartai nėra apibrėžti centimetrais. Pirmu smuiku griežia gražios proporcijos, kurias geriausiai pamatuoja veidrodis. Kūnas turi būti ne tik dailus, bet ir ištreniruotas – tuo fitnesas skiriasi nuo grožio konkursų.

I.Nikitina prisipažino varžybose kartais atkreipianti dėmesį į lazdą perlenkiančias sportininkes. Merginos nuomone, gero, patyrusio trenerio pareiga – neleisti mokiniui pamesti teisingos krypties. "Dėl savęs esu rami", – tvirtino puikiai su A.Guseva bendrą kalbą randanti klaipėdietė.

Ir varžybų dieną Irinai pavyksta išlaikyti pusiausvyrą. "Reikia mokėti pralaimėti", – klasikinį sportininkų posakį priminė klaipėdietė. Ne visos fitneso deivės įstengia nuryti kartėlį. Moteriška konkurencija, susimaišiusi su azartu, gali įgyti išties dramatiškų formų – po varžybų būna ir ašarų, ir isterijų. Kalbų apie užkulisines intrigas pasitaiko retai, tačiau I.Nikitina stengiasi būti atsargi. "Kartais iš varžovių žvilgsnių didelėse varžybose gali suprasti, kad geriau nesitraukti nuo pasirodymui skirtų savo drabužių", – šyptelėjo mergina.

Artimųjų palaikymo sportininkei nestinga, o skeptiškai nusiteikusiems, kurie mano, kad skirti daugybę energijos kūno lavinimui yra paviršutiniška, mergina pažeria savo plieninį argumentą: "Jei kažko rimtai sieki, neišvengiamai reikia didelių vidinių pastangų".

Linksmai bakstelėjusi pirštu sau į smilkinį I.Nikitina pridūrė: "Viskas prasideda čia. Viskas yra įmanoma, viskas po ranka – tik turi suprasti, ko tau iš tikrųjų reikia. Jei galvoje tvarka, tiesiog gerai funkcionuoji – nesvarbu, ar sportuotum, ar imtumeisi kasdienių ruošos darbų."