Pelnyta pergalė

Kauno rajono krepšininkės "Hoptrans-Sirenos" neseniai pirmą kartą užsikabino LMKL aukso medalius – nugalėjo Marijampolės "Sūduvos" komandą. Tokia pergalė buvo labai didelė paskata ir toliau siekti savo tikslų. Komandos vadovė ir atakuojanti gynėja Rasa pasakojo, kad ši pergalė ne tik jai, bet ir visai komandai tapo labai dideliu pasiekimu.

"Per savo karjerą pirmą kartą kaip žaidėja ir klubo direktorė tapau čempione. Keturis sezonus buvo iškovotos tikrai aukštos vietos, tačiau po šios pergalės atsirado ir didesnis dėmesys. Malonu, kai visi rašo, klausinėja apie perspektyvas. Visame kontekste iškilo ir susidomėjimas moterų krepšiniu", – kalbėjo geriausios Lietuvos moterų krepšinio komandos vadovė.

Per visas varžybas "Hoptrans-Sirenų" klubo direktorė jaučia stiprų šeimos palaikymą. Vyras Minvydas Matlašaitis pasakoja, kad žmona jis visada rūpinasi, tačiau prieš varžybas ypač stengiasi viską padaryti, kad tik ji gerai pailsėtų.

"Iš vakaro ji miega viena. Aš su vaikais iškeliauju į kitą kambarį. Vakare paruošiama vakarienė, ryte – pusryčiai. Stengiamės ir namuose nekelti triukšmo, tad su vaikais važiuojame į parduotuves, parkus ar šiaip kur pasivaikščioti", – apie ritualus, kurie palaiko žmonos savijautą, kalbėjo M.Matlašaitis.

Vyras tikino, kad ir per varžybas šeima visada palaiko Rasą ir jos komandą. Kai vyko finalinės kovos, jie prašė, kad draugai iš Anglijos atsiųstų dūdas, nes jų turimos sulūžo. Viskas buvo greitai suorganizuota, tad į Garliavoje vykusias varžybas šeima galėjo eiti nusiteikusi daug triukšmauti tada, kai varžovės siekia pelnyti taškus.

Palaikymo komanda

Rasos palaikymo komanda tikrai nėra maža. Šeimoje yra vyras Minvydas, dvi dukros – septynmetė Gabriela ir dvejų Daniela. Namuose kartu gyvena ir Rasos mama, kuri labai padeda prižiūrėti mažąją padaužą Danielą. Visą laiką aplink kojas sukiojosi ir su pliušiniu žaislu žaidė ir šuniukas Radis.

Būtent šuniukas ir buvo tas šeimos narys, kuris atkeliavo pirmasis. Tuomet Rasa žaidė Prancūzijoje, ir vyras norėjo padovanoti ką nors tokio, kad nebūtų liūdna. Krepšininkė džiaugėsi, kad augintinis yra draugiškas ir su juo galima visur eiti.

"Ten, Prancūzijoje, su šunimis visur gali eiti. Nueini į restoraną ir sakai: "Esam trys." Duoda specialų kilimėlį ir galime vakariene mėgautis visi", – prisiminė sportininkė.

Šioje šalyje pasaulį išvydo ir pirmoji dukra. Tėvai pasakoja, kad iš tiesų dukros vardas yra Gabriela, taip ją ir vadina, tačiau Lietuvoje vardas buvo sulietuvintas ir mergaitės dokumentuose įrašytas Gabrielės vardas.

Jauniausioji šeimos atžala kol kas džiaugiasi nerūpestinga vaikyste ir žaislų pilnais namais. Ji gimė jau Lietuvoje. Besilaukianti Rasa dar ilgą laiką žaidė krepšinį, nes niekas anksčiau dekretinių atostogų neišleido. Moteris prisimena, kad per svarbias varžybas bėgiojo jau su ūgtelėjusiu pilvuku, tačiau treneris to nebuvo pastebėjęs.

Vaikai ir sportas

Kai abu tėvai – sportininkai, natūralu, kad ir vaikams tai nėra svetima. Matlašaičiai pasakoja, kad Gabriela mėgsta plaukioti, lanko šokius. Ji gabi ir muzikai. Pasak Minvydo, mažoji Daniela kol kas dar tik siaubia namus, tačiau ranka taip pat taikli.

Su antrąja dukra Rasa aikštelėje bėgiojo iki penkto nėštumo mėnesio, tad tėvai juokauja, kad mama dukrai sporto gyslelę įdiegė nuo pirmųjų akimirkų. Dabar Danielai kamuolys yra didžiausias žaislas.

"Aš kaip krepšininkė stebiuosi mažosios taiklumu. Būdavo bet kokią monetą gali pataikyti į taurę. O ką su kamuoliu ji išdarinėja, tai tikrai stebina, nes mėto ne bet kaip, o tam tikra trajektorija. Labai keista, kad kaire ranka, tačiau pataiko", – apie dukros sugebėjimus pasakoja Rasa.

Moteris sako, kad jei dukros paseks jos pavyzdžiu, jai bus labai malonu. Tačiau pastebi, kad per prievartą tikrai nevers ir skatins, kad mergaitės pačios pasirinktų tai, kas joms iš tiesų patinka.

Laiko užtenka

Rasa pasakoja, kad jos sporto dienotvarkė įtempta, tačiau laiko vaikams tikrai lieka. Matlašaičių šeimos rytas prasideda 7 val. Reikia keltis, vežti vyresnę dukrą Gabrielą į mokyklą. Tuomet mama grįžta į namus, iš lovos keliasi Daniela. Išdalijusi rytinius bučkius savo šeimos nariams, Rasa skuba į treniruotę, kuri prasideda 10 val., o mažoji šeimos narė lieka arba su vyru, arba su močiute.

"Turiu daug pagalbininkų, ir tai džiugina. Dėmesio vaikams tikrai užtenka. Manau, kad reikia skirti laiko tiek, kiek gali", – įsitikinusi R.Žemantauskaitė-Matlašaitienė.

Pietų metu Rasa kartais randa laiko nusnausti su Daniela arba skuba į darbą. Moteris tikina, kad kiti šeimos nariai susisiekia telefonais ir informuoja, ar reikia pasiimti ir kur keliaus po to, tad problemų tikrai nekyla.

Didelis dėmesys vaikams rodomas ir savaitgaliais. Šeima turi tradiciją pasivartyti lovoje. Rasa juokauja, kad po tokių sekmadienio pusryčių lovoje reikia keisti patalynę, nes vaikai viską ištepa šokoladu, sūreliais ir kitais produktais.

Vis dėlto mama prisipažįsta: kai vyko finalinės varžybos, laiko mergaitėms šiek tiek pritrūko.

Visas laikas tik artimiesiems skiriamas ir per atostogas. Vyresnioji dukra Gabriela įsiterpia, kad jai labiausiai patinka vykti į Angliją ir Turkiją. Pastaroji šalis mergaitę žavi dėl galimybės pasiturkšti baseinuose.

Suvedė sportas

Rasos vyras Minvydas prisimena, kad susipažino lengvosios atletikos manieže. Kartu bėgiojo skirtingais takeliais ir sugalvojo palenktyniauti. Jam sunkiau sekėsi pavyti, tačiau galiausiai gavo telefono numerį ir sportininkę pavijo.

Atrodo, kad žmona yra pirma ir dabar. Futbolo treneris Minvydas neslepia, kad Rasa yra šeimos galva ir mergaičių autoritetas. Ji viską organizuoja ir viskas derinama pagal jos treniruotes. Krepšininkė ir namuose turi daug darbų, tačiau dažnai pusryčius gamina ne tik ji, bet ir vyras arba vyresnė dukra. Vyras džiaugiasi, kad turi tokią žmoną.

"Ji daro tai, kas jai patinka, tad mes esame labai laimingi, palaikome ją kiek tik galime", – garantavo Minvydas.

Štai ir dabar Rasa organizuoja vyresnės dukros gimtadienį. Šeima stengiasi, kad vaikų šventės būtų kuo įsimintinesnės. Žinoma, atsižvelgiama ir į vaikų norus, tačiau neaišku, ar dabartinė Gabrielos užgaida bus įgyvendinta.

Rasa sako, kad dukra panoro savo gimtadienį sutikti Šiauliuose. Ten yra vaikų kambarys, kuris turi terasą. Nuo jos galima pasitikti tekančią saulę. Tačiau Rasa sako, kad per vaikų gimtadienius visada būna daug žmonių, tad jei keliautų į Šiaulius, reikėtų samdyti visą autobusą. Be to, šį kartą neaišku, ar vaiko šventė nesikirs su sporto varžybomis.

Visi artimieji vertina Rasos pastangas ir ją dažnai stebina. Štai Mamos dienos proga Rasa iš vyresnės dukros gavo pieštą dovaną. Minvydas tikino, kad taip pat stengiasi žmoną dažnai nustebinti maloniomis smulkmenomis.

Vyrauja atvirumas

Matlašaičių šeimoje vyrauja atvirumas. Vyras su žmona visada atvirai kalbasi apie iškilusius sunkumus, aptaria varžybas ar kitus šeimos reikalus. Atviri pokalbiai padeda palaikyti tvirtus abipusius santykius ir išspręsti problemas.

Atvirai kalbėtis pratinama ir vyresnioji dukra. Tėvai pasakoja, kad mažoji Daniela kol kas dar sunkiai kalba, be to, jai rūpi kiti dalykai. Vyresnioji kartais užduoda ir netikėtų klausimų.

"Visada prašau, kad būčiau geriausia jos draugė. Tai buvau sulaukusi ir netikėtų klausimų: kaip gimdei, kodėl nesimato pjūvio, kada galėsiu gyventi atskirai? Kartais tenka pasakyti, kad į kai kuriuos klausimus atsakysiu tada, kai ji paaugs", – apie Gabrielos pokalbius atvirauja Rasa.

Mama priduria, kad vyresnioji klausinėjo ir apie aukštakulnius. Čia įsiterpęs tėtis patikino, kad kambaryje buvo radęs aukštakulnius, paklausęs, iš kur dukra juos gavo, sulaukė atsakymo, kad jie – mamos. Tačiau jai negalima jų nešioti iki 16 metų, todėl ji pasidės ir pasaugos.

Pokalbiui pasisukus apie kitas atvirumo idėjas, į pokalbį įsitraukė ir pati Gabriela. Mergaitė patikino, kad užaugusi turės keturis vaikus. Kodėl toks skaičius, negali atsakyti net ir patys tėvai.

Pamiršti pomėgiai

Rasa ir Minvydas prisimena, kad iki mergaičių gyvenimas buvo kiek kitoks. Žmona mėgdavo jodinėti arkliais ar važinėtis motociklu, kai plaukus plaikstydavo vėjas. Dabar, kai namuose laksto dvi mergaitės, šie pomėgiai retai patenkinami.

Rasa neslepia, kad dėl vaikų taip pat teko primiršti ir vakarėlius. Dabar jau įprato ir kitokio gyvenimo tempo nesinorėtų.

"Augame ir džiaugiamės sveikomis dukromis ir nebeįsivaizduojame, kad gali būti kitaip", – užtikrino Rasa.