Šešetukas iš atšiauriosios ledo žemės, pasivadinęs ÁRSTIÐIR, žada supažindinti su senosiomis islandų dainomis ir dėkoja vilniečiams, kurie bene vieninteliai pasaulyje švenčia Islandijos dieną.

Žvejų, dainių ir poetų šalis į Lietuvą siunčia savo ambasadorius – grupę ÁRSTIÐIR, kuri senąsias islandų dainas atgaivino šiuolaikišku skambesiu. „Árstíðir“ išvertus iš islandų kalbos reiškia „metų laikai“. Šis pavadinimas atspindi ir muzikantų šešetuko charakterį: skirtingą muzikinį skonį, įvairias gyvenimo patirtis. O juos vienijanti jėga – meilė islandų muzikiniam paveldui. „Vilniaus dienai“ papasakoti apie muziką, atšiauriąją Islandiją, koncertus bei Lietuvą sutiko prie vieno kompiuterio Reikjavike prisėdę ir „vienu balsu“ kalbėję trys grupės nariai – Jónas, Gunnaras bei Ragnaras.

– Garsiausiais islandų muzikos atstovais laikomi Björk, grupės „Sigur Rós“, „Gusgus“. Ar nepastebite tam tikrų stereotipų Europoje, kai tikimasi, jog grupė iš Islandijos turi groti ką nors panašaus į tai – alternatyvųjį roką, elektroninę muziką?

– Kaip tik kartais jaučiame, jog žmonės iš islandų muzikantų tikisi, kad jie turi būti skirtingi, eiti savo keliu. Toks požiūris sukuria galimybę išeiti, būti išgirstiems, nes žmonės, kurie klausosi islandų muzikos, lengvai priima tą įvairų skambesį.

– Skirtingai nei kitos islandų grupės, grojate folklorą, apipindami jį kitais stiliais. Ar tai populiaru Islandijoje?

– Folkloro scena Islandijoje nedidelė, bet ji gyva. Yra daugybė grupių, kurios groja ne tik pačių islandų folko muziką, bet ir Balkanų ar bliugraso stiliaus (kantri atmaina – red. past.). Mūsų skambesys Islandijoje – unikalus, veikiausiai būtent todėl, kad mes juntame skirtingos muzikos įtakas, jungiame įvairius žanrus, o folko muzika – tik vienas jų. Taigi mes savęs nelaikome folkloro grupe tradiciniu požiūriu. Veikiau esame folkloro paveikta kamerinė popmuzikos grupė.

– Kaip pavyko sujungti tiek daug stilių? Kaip gimsta naujos dainos, apskritai iš kur semiatės idėjų, kodėl ėmėtės senųjų islandų dainų?

– Stiliai susipynė natūraliai, visiems grupės nariams suėjus į krūvą iš skirtingų krypčių, taigi „ant stalo“ sudėjome ir skirtingus atsineštus dalykus, patirtis. Visi grupės nariai prisideda prie kūrybos, reikia labai daug laiko ir energijos dainų aranžuotėms. Tą unikalų skambesį, galima sakyti, ir suteikia būtent tai, kaip mes aranžuojame tradicines islandų dainas. Jos mūsų repertuare atsirado dėl paprastos priežasties: mes mėgstame dainuoti. Kadangi mums reikėjo ko nors, ką galėtume dainuoti autobuse per ilgas koncertų turų keliones, islandų chorinės dainos tapo neatsiejamu dalyku nuo mūsų pačių kūrybos – mes jas scenoje tarp savo dainų įterpdavome dar prieš suprasdami, kaip tai mums patinka.

– Ką žinote apie Lietuvą? Ar žinote, pavyzdžiui, kad Vilniaus centre yra Islandijos gatvė, o birželio 17-ąją lietuviai netgi švenčia Islandijos dieną? Ne šiaip sau – Islandija buvo pirmoji, pripažinusi mūsų nepriklausomybę prieš 22 metus...

– Apie tai, kad Islandija pirmoji pripažino ir palaikė Lietuvą kaip nepriklausomą šalį, žinojome seniai. Kai kurie mūsų netgi girdėjo ir apie Islandijos gatvę jūsų sostinėje, bet nė nenutuokėme, kad turite dar ir Islandijos dieną. Nejaugi visa diena skirta vien Islandijai? Be šių kelių faktų, daugiau apie Lietuvą nežinome beveik nieko – nė vienas mūsų iki šiol nėra čia buvęs. Bet mes labai laukiame kelionės ir aktyviai studijuojame viską, ką galime sužinoti apie jūsų šalį.

– Ką galėtumėte pasakyti apie islandų muziką žmogui, kuris jos niekada nėra girdėjęs? Ar yra skirtumų tarp Islandų senosios muzikos ir kitų skandinavų šalių folkloro?

– Islandijos muzikos scena labai įvairialypė. Bet ją siejantis bruožas, manau, yra tai, jog islandų muzikantai trokšta eksperimentuoti, išbandyti ką nors nauja. Asmenybių – daugybė, ir kiekviena jų trokšta atrasti savo individualų skambesį. Jei kalbame apie folko muziką, – islandams kur kas svarbesnis nei kitiems skandinavams yra vokalas.

– Daug keliaujate po Europą. Kurioje šalyje vyko labiausiai jums patiems įsiminęs koncertas?

– Koncertas Čekijoje, festivalyje „Ostravos spalvos“, buvo vienas įsimintinesnių. Na, jis buvo pats didžiausiais iki šiol, tai buvo mūsų turo po Centrinę Europą pabaiga. Praleidome daug laiko kelyje, taigi buvome labai susigyvenę, pajutome, kad tas sunkus darbas pradeda atsipirkti. Kitas dėmesio vertas koncertas vyko Varnoje, Bulgarijos sostinėje. Publika buvo gana negausi, tačiau renginio scenarijus, aplinka buvo viena įspūdingiausių, kokią kada nors esame matę. Koncertas vyko senos pilies griuvėsiuose, po atviru dangumi. Aplink buvo tamsu, nors į akį durk, pati scena – apšviesta. Ji stovėjo prie pat Juodosios jūros – puikiai girdėjome bangų mūšą net grodami.

– Kokios muzikos mėgstate klausyti patys? Ar turite kokį muzikos guru, kuris jus įkvepia kurti?

– Turint omenyje skirtingas mūsų patirtis, sunkoka būtų įvardyti favoritus, kurie tiktų visiems. Na, daliai mūsų patinka 8-ojo dešimtmečio folko muzikos atlikėjai, kiti labiau linksta prie džiazo, roko, net elektroninės ar kitokios muzikos. Vieno guru nėra. Bet keletą nemažą įtaką mums visiems padariusių asmenybių, nuostabių kompozitorių bei muzikantų galime įvardyti – tai Paulas McCartney, Beckas Hansenas ir Philipas Glassas.

– Kuo gyvenate tarp muzikinių turų, ką veikiate, be muzikos, koncertavimo?

– Visi gyvename netoli Reikjaviko senamiesčio. Kadangi tai gana mažas miestas, gyvename vos už kelių žingsnių vieni nuo kitų, dėl to lengva susitikti. O šiaip dalis narių studijuoja muziką universitete, kiti pragyvenimui užsidirba iš veiklos, taip pat susijusios su muzika. Aišku, kartais tai yra didžiulis iššūkis, tad tenka griebtis ir papildomų darbų.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KADA? Lapkričio 10 d. 20 val.

KIEK? 27–62 litai.