Šį šeštadienį didžioji „Šokolado“ porcija skirta tiems, kurie jau gyvena atostogų laukimu ir kraunasi lagaminus. Užkietėję keliautojai ir kelionių organizatoriai nešykšti patarimų, kaip pailsėti neišlaidaujant.

Klaipėdos universitete dirbantis Erikas Visakavičius įsitikinęs, kad šaunūs atostogų įspūdžiai visai nepriklauso nuo piniginės storumo. Autostopu vyras išmaišė apie 20 šalių, nors kartais kišenėje turėdavo vos kelis dolerius, o pagrindinis patiekalas keliaujant būdavo lietuviški lašiniai.

Nežinomybė atsiperka

Inžinierius geofizikas ne ką tegalėtų patarti žmonėms, kurie įvertinę savo šiųmetį atostogų biudžetą išsyk numarina svajonę šturmuoti dar nepažintus kraštus. „Noras keliauti turi būti didesnis nei baimės, kurios galėtų tave sulaikyti. Tuomet daug kas tampa įmanoma“, – šypsojosi pašnekovas.

Erikas autostopu Rytų ir Vakarų Europą maišė beveik 10 metų. „Šis keliavimo būdas žmones patraukia dėl dviejų priežasčių. Kai neturi pinigų ir negali nustygti vietoje, autostopas yra būtent tai, ko tau reikia. Antra, turi puikią galimybę šalį pažinti iš vidaus. Kai visomis atostogų detalėmis pasirūpina agentūra, nepatirsi tokių dalykų, kurie gali nutikti keliaujant autostopu. Man visai neįdomu rinktis maršrutus ir žinomus objektus, kuriuos galima išvysti per „Discovery“ televiziją. Keliauti ir bendrauti su vietiniais – visai kas kita“, – kalbėjo E.Visakavičius.

Draugai – vietoje enciklopedijos

Pirmąkart Erikas nykštį prie kelio iškėlė būdamas septyniolikos – išleidus visus pinigus kaime su bičiuliais teko kažkaip parsibelsti į namus Vilniuje. Įveikus 150 kilometrų įsižiebė azartas: vyrukas išdrįso autostopu pasiekti Rygą, vėliau – Taliną, ėmė vilioti ir kiti Europos miestai.

Tapęs seniausio Lietuvoje – Vilniaus autostopo klubo nariu – E.Visakavičius susipažino su daugybe bendraminčių. „Puiku, kai gali keistis naudinga informacija. Tuomet, kai įstojau į keliaujančiųjų autostopu klubą, internetas dar nebuvo labai paplitęs, tad susitikę „tranzuotojai“ dalydavosi patirtimi, kaip sekėsi kirsti sienas užsienyje, kur galima rasti nakvynę. Susibičiuliavę žmonės ir drauge organizuodavo keliones – pavyzdžiui, susitardavo susitikti Amsterdame, kad galėtų kartu linksmai praleisti kelias dienas“, – aiškino E.Visakavičius.

Klaipėdoje autostopo mėgėjai nėra susibūrę į klubą. “Ir pajūriečiai keliauja, tačiau jaunimas gan vangus – žmonės tiesiog neturi poreikio susitikti“, – gūžtelėjo pečiais Erikas.

Ne „šiltnamių“ mėgėjams

E.Visakavičius mano, kad dėl krizės „tranzuotojų“ skaičius nepradės augti lyg ant mielių: „Teoriškai taip keliauti gali kiekvienas, tačiau yra žmonių, kuriuos purto vien nuo minties, kad kelias dienas gali tekti apsieiti be normalaus dušo ir nakvynės. Reikia atkaklumo. Neseniai viena bičiulė bandė„tranzuoti“ kažkur Lietuvoje – pastovėjo 40 minučių, tačiau pakeleivinga mašina nesustojo ir mergina tiesiog įsėdo į autobusą. Užsimojus autostopu vykti į tolimesnę kelionę apie tokius dalykus negali būti jokios kalbos. Reikia nusiteikti, kad prie kelio gali tekti laukti keturias valandas ar netgi pusę dienos atokesniame kampelyje“.

Už entuziazmą nežinomos jėgos kartais dosniai atsilygina. Erikas prisiminė atvejį, kai prie Trakų sustabdyta mašina jį nuvežė iki pat Magdeburgo.

Kukli studento stipendija niekad nebuvo kliūtis užsimojus aplankyti vieną ar kitą šalį. „Geresniais laikais mėnesiui pasiimdavau 100–200 JAV dolerių, tačiau pirmąkart į Slovakiją keliavau su 20 JAV dolerių kišenėje. Beje, tuos pinigus leidau ne maistui, o turistiniams reikmenims, kurių tais laikais Lietuvoje dar nebuvo. Maitinausi pasiimta duona ir lašiniais – grįžau gyvas, sveikas ir tikrai nenualintas bado“, – tvirtino kelionių entuziastas.

Menas kalbėti ir klausytis

Auksinė taisyklė įlipus į automobilį – stengtis elgtis taip, kad vairuotojas nepasigailėtų ir kitą kartą vėl norėtų priimti pakeleivį. „Reikia pajausti, ko žmogus iš tavęs tikisi. Ne kiekvienas trokšta plepaus pašnekovo. Galbūt vairuotojas sustojo tik todėl, kad jaunystėje pats „tranzavo“, tačiau pageidauja ramybės mašinos salone. Jei žmogus intensyviai apie kažką diskutuoja su žmona, nėra jokio reikalo bandyti įsiterpti“, – šypsojosi E.Visakavičius.

Keliaujant autostopu Erikui yra tekę nakvoti ne tik palapinėse, bet ir susisupus į polietileno plėvelę miegmaišyje. Šiais laikais sprendimų spektras yra platesnis. Keliaujantieji autostopu į užsienį gali panaršyti specializuotuose internetiniuose portaluose ir susirasti juos galinčius apnakvyndinti „globėjus“. Neretai savo pagalbą siūlo taip pat užkietėję „tranzuotojai“, tad galima tikėtis įdomios kompanijos ar netgi nemokamos ekskursijos po miestą bei apylinkes.

Tiems, kurie šią vasarą planuoja pradėti keliautojų autostopu „karjerą“, E.Visakavičius patartų pirmiausiai rinktis kryptis į artimiausias sostines. Pašnekovas tvirtino, kad „tranzuotojams“ gerai sekasi maišyti Vokietiją. „Ispanija, Italija, kurioje netgi statomi ženklai „No autostop“, nėra labai "dėkingos" šalys. Visgi bandyti galima. Visur, kur driekiasi kelias, atsiras ir geranoriškų žmonių, galinčių pavežėti“, – šyptelėjo Erikas.

Adrenalino pasiilgsta

E.Visakavičius tvirtino, kad nė karto nebuvo patekęs į grėsmingas situacijas. „Visgi artimieji jaudindavosi. Tais laikais mobiliojo telefono neturėjau, tačiau jo ir neprireikė. Iki šiol laikausi nuostatos šitą daiktą per atostogas palikti namuose, kad niekas netrukdytų“, – prisipažino pašnekovas.

Iš visų E.Visakavičiaus pažįstamų tik dvi bičiulės „tranzuodamos“ buvo susidūrusios su agresyviai nusiteikusiu vairuotoju – merginoms teko gintis ir bėgti. „Atvejis nemalonus, tačiau manau, kad panašių situacijų gali nutikti ir nekeliaujant autostopu. Turbūt vaikščioti Klaipėdos gatvėmis sutemus yra netgi pavojingiau“, – samprotavo Erikas.

Buvęs „tranzuotojas“ prisipažino, kad pasiilgsta nežinomybės ir jaudinančio adrenalino, užplūstančio leidžiantis į kelionę. „Sukūriau šeimą, sąlygos pasikeitė – dabar autostopui tiesiog trūksta laiko“, – skėstelėjo rankomis E.Visakavičius.

Patarimai

Kuprinė. Daugiau daiktų – daugiau komforto, tačiau viską tenka tempti ant savo pečių. Keliaujant autostopu svarbiausia turėti mažą palapinę, kompaktišką miegmaišį, kilimėlį nakvynei, žemėlapį ir nepamiršti dantų šepetėlio.

Apranga. Patyrę keliautojai netiki sėkme stabdant mašinas, o atsakingai tam pasiruošia. Verta pasirūpinti kokia nors ryškia aprangos detale, padedančia išsiskirti iš kitų „tranzuotojų“ minios.

Pinigai. Nėra taisyklės, kiek jų pasiimti, tačiau norint aplankyti muziejus užsienyje, pasėdėti kavinėse eurų ar kitos valiutos prireiks. Verta atidėti tam tikrą sumą metro arba miesto autobusų bilietams. „Tranzuotojai“ keliauja nemokamai, tačiau Rytų Europoje gali pasitaikyti vairuotojų, kurie tikisi užmokesčio paėmę pakeleivį. Svarbu tai išsiaiškinti vos įlipus į automobilį.

Svarbu. Negalima stabdyti greitkeliuose. Verta pasirūpinti atšvaitais ir žibintuvėliais – jie reikalingi stovint pakelėje prietemoje arba naktį.

Retro: Moldovoje keliautojų dėmesį patraukė linksmai dryžuotas autobusas.