Gydytoja ir trenerė J. Norvaišienė apie šventes, sveikatą ir natūralumą (interviu) Pereiti į pagrindinį turinį

Gydytoja ir trenerė J. Norvaišienė apie šventes, sveikatą ir natūralumą (interviu)

Gydytoja ir trenerė J. Norvaišienė apie šventes, sveikatą ir natūralumą (interviu)
Gydytoja ir trenerė J. Norvaišienė apie šventes, sveikatą ir natūralumą (interviu) / A.Ufarto/BFL nuotr.

Gydytoja, sportinių šokių šokėja ir ilgametė trenerė Jūratė Norvaišienė sako, jog Kalėdos jos namuose – didelė šventė, o žiemą puolantys peršalimai ir ligos jos negąsdina. Moteris ne tik nuo jaunystės puoselėja sveiką gyvenimo būdą, bet ir nevengia duoti patarimų kitiems.

- Netrukus sulauksime gražiausios metų šventės – Kalėdų, sakykite kaip jos švenčiamos jūsų namuose?

- Kūčios, Kalėdos man yra didelė šventė. Švęsdavome jas ir tarybiniais laikais, kai visos religinės šventės buvo griežtai draudžiamos. Namuose užtraukdavome užuolaidas ir įžiebdavome eglutę, kad niekas nematytų, nesulauktume sankcijų. Žiemos šventės man svarbios iki šiol, jas visada praleidžiame su šeima.
Dovanomis brangiems žmonėms rūpinuosi iš anksto.Vos pasibaigia vienos šventės, jau mąstau, ką dovanosiu kitąmet. Dabar jau galiu būti visiškai rami – dovanomis pasirūpinta.

- Deja, gruodis atneša ne tik šventinę nuotaiką, bet ir peršalimus. Ką patartumėte daryti, kad Kūčių vakarą galėtume leisti su šeima, o ne ligos patale?

- Mūsų ligos atsiranda dėl kokių nors priežasčių, pats sušalimas gali susilpninti imuninę sistemą, bet jei nėra infekcijos, žmogus nesusirgs. Todėl pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip išvengti būtent infekcijos. Nepaprastai svarbu kuo dažniau plauti rankas, veidą. Jeigu lankomės vietose, kur susiburia daug žmonių, prisiliečiame prie turėklų, baldų, kitų daiktų, kuriuos jau lietė kiti žmonės – taip perduodami įvairūs mikrobai, infekcijos. Geriausia visada turėti po ranka dezinfekuojamąją priemonę ir ja papurkšti rankas. Patarčiau ir kuo rečiau rankomis liesti veidą, taip nepernešite infekcijos ant odos ir ji nepateks į kvėpavimo takus, burną.

Visada grįžusi namo būtinai persirengiu, nevaikštau namuose su tais pačiais rūbais, juk neaišku, kas galėjo ant jų patekti ir kas vėliau pasklis po namus.

- Sveikata rūpinatės itin kruopščiai – grūdinatės, renkatės sveiką maistą...

- Kiekvieną rytą lendu po šaltu dušu, šiltuoju metų laiku kasryt brendu į Nemuną. Maudynių upėje sezoną baigiau tik spalio mėnesį. Grūdinimasis šaltu vandeniu yra labai pozityvus dalykas, padeda išvengti peršalimų.
Grūdinuosi maždaug nuo devyniolikos metų. Kai buvau medicinos studentė, mokiausi ir solinio dainavimo, tačiau dažnai susirgdavau angina. Medikai man patarė išbandyti grūdinimąsi ir tai padėjo. Dabar, jei nenusimaudau po šaltu vandeniu, jaučiuosi lyg diena nebūtų prasidėjusi.
Žmogaus organizmas lyg chemijos laboratorija – ką į jį įdėsi, tokios reakcijos ir sulauksi. Mūsų mityba yra ištisas mokslas. Maistas turi būti įvairus - reikia tiek baltymų, tiek riebalų ar angliavandenių. Jame turi būti daug skaidulų, kurios tarsi šluota iššluoja toksinus iš organizmo. Su vyru šiek tiek mažiau valgome mėsos, vengiame jautienos, nes jos riebalai padidina cholesterolio kiekį. Pieno produktus renkamės taip pat liesesnius. Dažnai valgome žuvį, daržoves. Mūsų kaimynai turi daržą, todėl iki pat vėlyvo rudens gauname geros kokybės daržovių.

- Sveiko gyvenimo būdo mokote ir šokėjus. Teko girdėti, jog jiems griežtai draudžiama užtraukti dūmą, taurelę išlenkti. Tiesa?

- Šokėjai puikiai supranta, kad alkoholis ir tabakas yra visiškai nesuderinami ne tik su sportu, bet ir apskritai su jauno, kultūringo žmogaus gyvenimu. Neįsivaizduoju, jog mano šokėjai galėtų užtraukti dūmą ar vartoti alkoholį. Be to, jie mato gerą pavyzdį – treniruojame juos kartu su vyru Česlovu, o jis niekada nei rūkė, nei gėrė. Net ir susirinkę švęsti Naujųjų metų su didele kompanija neišgeriame net butelio šampano.

- Išauginote ne vieną čempioną, tačiau tam ko gero nepakanka tik gerai išmokti šokių žingsnius. Kokius patarimus dar duodate auklėtiniams?

- Mokau juos natūralumo. Visa tai, kas nenatūralu, nėra gražu. Pagrindiniai šokio žingsniai „išeina“ iš žmogaus prigimties, juk gamta mūsų kūną sukūrė labai tobulą. Kai šokdama pora yra estetiška, natūrali, jos pasirodymas traukia akį, o ir tobulėti tampa daug lengviau. Jeigu judėdamas neteisingai išlaikai svorio centrą, pusiausvyrą, gero rezultato gali nesitikėti. Šokti turi būti patogu.

- Pastaruoju metu Lietuvoje vis populiarėja televizijos šokių projektai. Ne vienas išbandęs savo jėgas ant parketo vėliau tvirtino, jog šokis – geriausias sportas. Pritariate?

- Sutinku, nes šokis - tai ne tik sportas, bet ir muzikos terapija, bendravimas su kitu žmogumi. Visa tai teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą. Sportuoti salėse ant treniruoklių ar su svarmenimis reikia didelio užsispyrimo. Su laiku tai gali tapti nebeįdomu, monotoniška. Tiesa, namuose turime treniruoklį – dviratį, neretai jį miname. Stengiamės kaip įmanome palaikyti gerą fizinę formą.

Vyresnio amžiaus žmonėms ypač naudingas yra plaukimas. Mūsų sąnariai su metais „susidėvi“ ir judėti sporto salėse, bėgioti gali būti sudėtinga. Tuo tarpu plaukdamas nejauti svorio, sklandai vandenyje kartu judindamas visus kūno raumenis.
Manau, svarbiausia, kad ir kokią sporto šaką pasirinkus, dirbti „su protu“. Kitaip tas fizinis aktyvumas gali ne tik nepadėti sveikatai, o atvirkščiai – pakenkti.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra