Tik muzikantai turi tautybę, o muzika – nacionalinė kalba, kuri penkias dienas trukusiame XIX tarptautiniame jaunųjų muzikų festivalyje "Kaunas 2010" privertė aiktelėti visko mačiusius profesionalus ir iki ašarų sugraudino žiūrovus.

Mažieji pranoko vyresniuosius

Jeigu Kauno valstybinės filharmonijos salėje sėdintys žiūrovai būtų bent trumpam užsimerkę ir užmiršę, kad rankose laiko vaikų piešiniais iliustruotą festivalio programą, greičiausia daugelis būtų suklydę ir įnirtingai tvirtinę, kad scenoje fortepijonu skambina ar violončele groja profesionalūs ir subrendę muzikai. Tačiau susižavėjimo šūksniais ar šnabždesiu "valio", "bravo", "vunderkindas" arba tylia susimąstymo pauze žiūrovai palydėjo jaunuosius talentus, kuriems nė nesukakę šešiolikos.

Festivalio scenoje pasirodė tik tie jaunieji muzikantai, kurie jau yra laimėję konkursus, groję salėse, žinomi savo šalyje ar turintys nemažai patirties.

"Vykstant pirmiesiems festivaliams matydavai, kad vaikai talentingi ir gražiai groja. Jei pamesdavo natas – atleisdavai, juk vaikai. Dabar festivalyje dalyvauja tokie talentai, kad jie ne tik nepameta natų, tačiau ir groja techniškai, – festivalio dalyvių evoliucija stebėjosi jo vadovas Justinas Krėpšta. – Šiuo metu net nekyla klausimo, ar sugros techniškai. O mes išlepome, pradėjome vertinti kūrinių interpretacijas – tas interpretuoja įdomiau, o tas – nelabai įdomiai. Tai, ką anksčiau sugebėdavo penkiolikamečiai, dabar sugeba devynmečiai."

Iš Azerbaidžiano, Lenkijos, Latvijos, Suomijos, Armėnijos, Rusijos ir Lietuvos atvykę jaunieji talentai šiemet skambino pasaulyje žinomų kompozitorių – Wolfgango Amadeus Mozarto, Johanno Sebastiano Bacho, Franzo Schuberto, Antonio Vivaldi, Frederico Chopino, Josepho Maurice Ravelio ir kitų žymių kompozitorių – kūrinius. Kiekvienas vaikas festivalyje atliko po tris-penkis kūrinius.

Talentingi ne pagal amžių

Labiausiai festivalio organizatorius ir žiūrovus nustebino iš Suomijos atvažiavęs dvylikametis Jonathanas Roozemanas, grojantis violončele.

"Kaip gali nenustebti: sklindantis nuoširdumas – vaikiškas, o meistriškumas kaip suaugusio ir subrendusio muzikanto", – vienu jauniausių renginio dalyvių žavėjosi nė vieno festivalio nepraleidusi kaunietė Rasa.

Organizatoriai tvirtino, jog J.Roozemanas – šio festivalio atradimas. "Oi, aš labai mėgstu komplimentus, – suprakaitavusią rankytę į kelnes valydamasis, tačiau kita ranka tvirtai laikydamas violončelę šypsojosi talentingasis suomis. – Tačiau ir kritika nėra blogai – tada žinai, kur dar reikia pasitaisyti. Man labiau patinka groti su broliu, tačiau dar labiau patinka groti su simfoniniu orkestru. Nors tai sunku, tačiau tai šaunu."

Jaunasis suomis į festivalį atvyko kartu su šešiolikmečiu broliu Janu Paulu, kuris renginyje grojo fortepijonu, tėvais ir akimirkas nuolat fotoaparatu įamžinančiu seneliu.

"Iš Suomijos atvykęs mažiukas garso stiprumu ar išraiška negali prilygti susiformavusio muzikanto grojimo technikai, bet savo amžiaus grupėje jis groja stulbinamai", – sakė baigiamajame koncerte vaikams ir kartu Kauno miesto simfoniniam orkestrui dirigavęs vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas.

Maestro pripažino: fortepijonu grojantys vaikai šiemet buvo ypač stiprūs. "Greičiausiai užsimerkęs galėčiau suklysti, kas skambina – jaunas, ką tik karjerą pradedantis žmogus ar jau ilgą koncertinę patirtį turintis muzikantas", – prisipažino dirigentas, išskyręs latvio Antono Rosputjko ir ruso Arsenijaus Taraševičiaus-Nikolajevo grojimą fortepijonu.

Masino darbas su orkestru

Daugelio mažųjų muzikantų svajonė – groti su simfoniniu orkestru. Iš užsienio šalių atvykę jaunieji muzikai neneigė, kad labiausiai laukė festivalio baigiamojo koncerto, kai galės groti su Kauno simfoniniu orkestru.

Iki šių metų festivaliuose grodavo du simfoniniai orkestrai, o šiemet festivalyje su jaunaisiais talentais grojo Juozo Naujalio muzikos gimnazijos simfoninis orkestras, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras ir Kauno miesto simfoninis orkestras.

"Lietuvoje lankausi nebe pirmą kartą, tačiau šįkart buvo permainų – grojau su Kauno simfoniniu orkestru. Net per repeticijas M.Pitrėnas ir visas orkestras dirbo drauge su manimi, padėjo pataisyti intonacijas ir pasijusti visumos dalimi, – sakė jau dvylika metų fortepijonu grojantis A.Rosputjko. – Tai puikus orkestras ir man garbė kartu groti. Tada užplūsta globalus jausmas, kuris suteikia daugiau jėgos." Ir čia pat prisipažino: "Tik nepagalvokit, kad aš stengiuosi groti tyliau, kad tik orkestras užgožtų mano klaidas. Grojimas su orkestru – stimulas stengtis dar labiau."

"Šiame festivalyje jauniems muzikantams galima groti po 20 minučių – o tai yra prabanga, dažniausia mums duoda apie 10 minučių. Per tiek laiko nespėji savęs išreikšti", – Kaune vykstančio festivalio privalumus vardijo garsios pianistės Tatjanos Nikolajevos anūkas A.Tarasevičius–Nikolajevas.

Neapsieina be ritualų

Sekmadienį vykusiame baigiamajame koncerte būta netikėtų programos pakeitimų: muzikantai ir žiūrovai tylos minute pagerbė Lenkijoje per katastrofą žuvusius aukščiausius pareigūnus, o koncertą pradėti paprašytas dvylikametis violončelininkas iš Lenkijos Sebastianas Kozubas.

"Kai buvau mažas, nuolat ant scenos galvodavau, ką apie mane mano publika, tačiau dabar jau galiu galvoti apie muziką ir labai gerai jaučiuosi", – pasakojo S.Kozubas kiekvieną dieną žaidžiantis lego ir prieš kiekvienąkart imdamas violončelę pabučiuojantis instrumentą.

J.Krėpšta pastebėjo, kad šių metų festivalyje gausu šeimų: vieni atvažiuoja koncertuoti, kiti – palaikyti jaunesniųjų brolių.

"Šiame festivalyje turiu patirties ir galiu įsivaizduoti kaip jaučiasi mano brolis Benediktas, kai aplink tiek daug stiprių ir gerų atlikėjų. Man šis festivalis tapo didesnio koncertinio etapo pradžia. Tai buvo pirmieji žingsniai rimtoje scenoje", – sakė brolio Benedikto palaikyti atvykęs, tris kartus festivalyje dalyvavęs ir šių metų tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso nugalėtojas Motiejus Bazaras.

Festivalio vizitinė kortelė

Tarptautinis jaunųjų muzikos festivalis debiutavo 1990 m., o po penkerių metų jis buvo priimtas į programą "Ars Baltica", kurią koordinuoja Baltijos jūrą juosiančių šalių kultūros ministerijos.

Devyniolikoje festivalių dalyvavo daugiau nei 400 vaikų iš 40 šalių. Festivalio programą sudaro 6–7 koncertai, o jaunieji talentai turi galimybę groti su orkestrais.

Nuo 1998 m. pradėtos rengti meistriškumo pamokos-seminarai. Šiemet seminaruose dalyvavo apie 90 pedagogų, su kuriais galėjo konsultuotis visi festivalio dalyviai.