Šį vakarą LNK „KK2 Penktadienio“ studijoje svečiai diskutuos apie tai, kokius patiekalus jie ruošia bei pamalonina namiškius.

Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė laidoje pasakos, kad ji švenčių neįsivaizduoja be tradicinės baltos mišrainės.

„Neįsivaizduoju šventės be baltos mišrainės. Dar labai mėgstu karpį drebučiuose. Aš jį valgau ir per Kūčias, ir per Velykas. Man labai skanu“, – pasakos K. Brazauskienė.

Dabar K. Brazauskienė gyvena viena. Po prezidento Algirdo Brazausko mirties joks vyras neužkariavo jos širdies, o ir pati moteris pripažins, kad daugiau gyvenime vestuvių nebus: „Ne, nesu nusiteikusi vėl tekėti“.

Žinoma moteris sakys, kad esant gyvam Algirdui, net neįsivaizdavo, kokia baisi yra vienatvė.

„Vienatvė yra blogai. Aš dabar suprantu, kokia didelė vertybė yra vyras, aš labai gerbiau ir mylėjau savo vyrą, bet man nekilo mintis, kad aš jo neteksiu. Tai yra didžiulė vertybė ir jį reikia globoti, prižiūrėti, suteikti komforto, kad jis jaustųsi mylimas, geidžiamas“, – kalbės K. Brazauskienė.

Kiti laidos dalyviai – Arvydas ir Rūta Vilčinskai, kurie kiek mažiau nei prieš mėnesį sumainė vestuvių žiedus. Net 29 metais už Arvydą jaunesnė Rūta laidoje pasakos, kad per vestuves nesirinko baltos suknelės, kadangi dabar madoje tamsios spalvos.

„Baltą suknelę jau turėjau. Vestuvės buvo net ne bažnyčioje, tad kam tos baltos spalvos. Dabar madoje yra net juodos suknelės“, – kalbės R. Vilčinskienė.

Rūta pasakos, kad jos ir Arvydo draugystės pradžioje interneto komentatorių ji buvo vadinama „barakuda“, tačiau moteris sakys, kad su tuo susitaikė bei mano, kad Lietuvoje gyvena labai daug liūdnų žmonių.

„Darbe bendradarbės kartais pasako, kad „žiūrėk, ką apie tave rašo“, bet mes kartu pasijuokiame ir viskas“, – atviraus R. Vilčinskienė.

Išgirdusi apie šią problemą K. Brazauskienė laidos dalyviams atšovė: „Mielos jaunos ponios, komentatorių srityje manęs jau tikrai neaplenksite“.

Trečiasis laidos dalyvis – renginių vedėjas Tomas Tracevskis. Daug kas nežino, tačiau jaunas vyras kažkada svėrė net 125 kilogramus.

„Studijų metais aš važiavau į Ameriką, ten dirbau šefu, ir kažkaip taip įsijaučiau, gerdavau labai daug gazuotų gėrimų. Išgerdavau kokius 2-3 litrus per dieną, ir kai grįžau po pusės metų, buvau susirinkęs „plius 18“ kilogramų. Ir vėliau tas svoris po truputį augo, po 3 – 5 kilogramus per metus. Ateina lūžio taškas, kai pradedi sau sakyti: „Jau turbūt nebegaliu grįžti ir numesti svorio“. Tačiau jeigu perlauži mąstymą – grįžti gali“, – sakė T. Tracevskis.