Karolina kartu su mama Asta, kaip ir daugelis kitų žymių žmonių, prisidėjo prie organizacijos „Gelbėkit vaikus“ kampanijos „Gelbėk su pasaka“. Jos metu raginama atkreipti dėmesį ir padėti vaikams, dėl koronaviruso pandemijos patiriantiems dar daugiau sunkumų nei įprastai. Didelė dalis šių vaikų, tėvams netekus darbo ir pajamų šaltinio, stokoja maisto, higienos, mokymosi priemonių.
Karolina ir Asta sako, kad įrašinėdamos pasaką apie Pelenę, puikiai praleido laiką kartu. „Pasakos svarbią vakaro dalį užėmė iki man sukako 12 metų, ir su broliu pradėjome gyventi atskiruose kambariuose. Vaikystėje pasakas skaitydavo mama, taip pat senelis iš tėčio pusės. Vėliau pasakas kiekvieną vakarą penkeriais metais jaunesniam broliui skaitydavau aš“, – pasakoja Karolina.
Pasirodo, šeimos namuose iki šiol saugoma didžiulė dėžė knygų su pasakomis lietuvių ir italų kalbomis. „Saugome jas su broliu it kokias relikvijas ir ketiname jas perduoti savo vaikams. Tikiuosi, jog vieną dieną jos atgims iš naujo“, – sako Karolina bei priduria, kad labiausiai tėvams iki šiol yra dėkinga ne tik už artumą, tvirtą ryšį šeimoje, kasdienį palaikymą, tačiau ir už parodytą pasaulį, bei įskiepytą tolerantiškumą. „Šiuolaikiniams žmonėms vis dar labai trūksta tolerantiškumo. Jei jo pasaulyje būtų daugiau, būtų mažiau tarpusavio karų, ir patyčių“, – sako Karolina.
Karolinos mama Asta atskleidžia dar daugiau – pasirodo jų šeimoje saugomi ir šeimos tėčio kūdikystės drabužėliai. „Šią tradiciją perdavė Antonio, mano vyro mama. Gimus Karolinai, ji įteikė kraitelį – perdavė man savo sūnaus, Karolinos tėčio drabužėlius, kuriuos puikiai panaudojome. Beje, jie buvo ir tebėra puikios būklės, labai puošnūs – tikri rankdarbiai. Saugojam juos iki šiol ir tikimės perduoti anūkams“, – pasakoja Asta.
Pasak moters, kartu su vyru ji stengėsi tiek Karolinai, tiek broliui Antonio įskiepyti svarbiausias vertybes, tarp kurių buvimas doriems, atviriems gyvenime sau, ir kitiems. „Norėjome, kad vaikai suprastų, kaip svarbu padėti kitiems, kad gerumas sugrįžta, kad svarbu būti teisingiems sau ir kitiems“, – sako Asta.
Pasak moters, skaityti pasakas kas vakarą, buvo šeimos tradicija, juk su jomis ir miegas skanesnis, ir sapnai saldesni. „Nežinau, kaip su savo vaikais elgiasi šiuolaikiniai tėvai, tačiau labai noriu tikėti, kad pasakų skaitymas niekada neišnyks. Juk būtent su pasaka geriausia galima papasakoti istorijas, per kurias ateina tikroji tiesa, esanti ir gyvenime. Būtent pasakose esantys pamokymai, gyvenimiška išmintis nuskamba taip, kad vaikas ją įsidėmi. Be to, tai stipriną ryšį tarp vaikų ir tėvų“, – sako Asta Meschino.
Naujausi komentarai