„Vaikai laimingiausi yra tada, kai turi sąmoningus tėvus“, – sako tinklaraščio mamoms „BabyBlog“ įkūrėja ir autorė, „Kakės Makės“ ambasadorė, dviejų dukrų – šešiametės Aretės ir metukų Adrianos mama Sotera Šveikauskaitė. Pastaruoju metu, kai sklando tiek nerimo, ji ypač stengiasi valdyti neigiamas emocijas, kurti dukroms jaukų ir saugų pasaulį, skirti joms visą savo dėmesį ir laiką, daug žaisti, skaityti knygas ir drauge kalbėti apie mus supantį įdomų, didelį ir gražų pasaulį.

Ispanijoje, Marbėjos miestelyje, kur daugybę sekėjų turinti tinklaraštininkė su šeima gyvena daugiau nei pusę metų, viskas žydi. Kasdienybės rutinoje, vaikų triukšme, pasaulyje tvyrantis blogis, rodos, dingsta ir meilės randasi dar daugiau. „Motinystė yra pats svarbiausias ir atsakingiausias darbas, juk auginame ateities žmones, nuo to, kiek meilės ir rūpesčio jie gaus, priklauso, kokius žmones išauginsime“, – įsitikinusi Sotera. Ji neslepia, kad mamoms būna visokių dienų, bet viskas praeina, o išaušęs kitas rytas atneša naujas mintis ir geresnę dieną.

Meilė nesidalija, ji dvigubėja

Kol neturėjo savo vaikų, ji sako dažnai nusistebėdavo pamačiusi pavargusias, piktas ir pasišiaušusias mamas: „Dabar suprantu, kodėl jos tokios būdavo, – iš nuovargio ir rūpesčio. Kartais aš irgi nespėju išsiplauti galvos, kartais stipriai nuvargstu, akys, rodos, užgęsta, bet tai niekis, svarbiausia, kad motinystė man leido suprasti, ką reiškia besąlyginė meilė savo vaikams. Ji kitokia nei tai, ką jauti vyrui, tėvams, seneliams. Tapusi mama, aš tarsi atradau save iš naujo – niekada tokia rūpestinga nebuvau! Bičiulės kartais sakydavo: „Pagalvok apie save.“ Bet man visada vaikų poreikiai, jų norai ir svajonės yra svarbiausi. Darau ir padarysiu viską, kad jos gerai jaustųsi.“

Sotera Šveikauskaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš metus, kai gimė antroji dukra Adriana, Sotera sužinojo ir dar vieną svarbų dalyką – kad meilė nesidalija, ji dvigubėja. „Kol laukiausi Adrianos, niekaip negalėjau suvokti, kaip man pavyks padalyti dukroms savo meilę, – atvirai prisipažįsta, – galvoje šokinėdavo keistos mintys – kas, jei antrą savo vaiką mylėsiu mažiau? Paaiškėjo, kad nieko dalyti nereikės, meilės užteks abiem, tokia ji didelė. Kur kas svarbiau padaryti taip, kad vyresnioji nejaustų mano dėmesio trūkumo. Aretei buvo penkeri, ji puikiai suprato, kad nebebus vienintelė mamos numylėtinė, kad mamos dėmesį teks dalytis su sese. Labai daug kalbėjomės, pusmetis buvo gana sunkus, o dabar jau apsišlifavome, tapome komanda ir man nėra nieko smagiau, nei matyti, kaip jos kartu dūksta, žaidžia, mokosi naujų dalykų ir viena kitą beprotiškai myli.“

Kur dėti pavydo jausmą?

Išgyventi įvairias situacijas, ugdyti vaizduotę, lavinti emocinį intelektą, sako Sotera, ypač padeda paveikslėlių knygos ir į panašias kaip realiame gyvenime situacijas patenkantys knygų personažai. Kad ir penkerių metų mergaitė Kakė Makė, kuri mėgaujasi savo vaikyste ir bando pažinti ją supantį pasaulį! Jį pažindama herojė susiduria su įvairiomis situacijomis ir iššūkiais – baime, pavydu, pykčiu, tinginyste. Knygelėje „Kakė Makė ir baisi neteisybė“ pasakojama apie vaikus kartais aplankantį pavydo jausmą ir pamokas, kurias turime išmokti, kad sugebėtume šį nemalonų jausmą suvaldyti. Apie tai, kaip priimti kitą ir kitokį, su juo susidraugauti, kalbama paveikslėlių knygelėje „Kakė Makė ir katinas vienai savaitei“, kurioje į Kakės Makės šeimą atkeliauja benamis vienaakis katinas. Tėvai sutinka jį priglausti tik savaitei...

Nė vakaro – be knygos

Knygos, atkeliavusios į laikinus Soteros šeimos namus Ispanijoje, yra vienas svarbiausių vaikų kambario atributų. „Aretė jau skaito pati, mes neįsivaizduojame savo vakaro be knygos, – pasakoja tinklaraštininkė. – Anksčiau ji prašydavo, kad paskaityčiau knygą aš, o dabar prieš miegą mėgsta vartyti ir skaityti jas pati. Džiaugiuosi, kad ji žino, kas yra skaitymo džiaugsmas.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Linksmai ir išradingai mokytis skaityti ir pažinti raides mažiesiems visada padeda žaidimai bei lavinamieji rinkiniai. Naujausią – „Kakė Makė. Abėcėlė“ leidykla sukūrė drauge su priešmokyklinio ugdymo pedagogais. Pirštukais keliaudami abėcėlės takeliu, vaikai mokosi raidžių, žingsniuodami skaitymo pėdutėmis jie mėgina tarti garsus ir jungti raides į skiemenis, o atlikę elementoriaus užduotis įtvirtina žinias ir pradeda skaityti. Tuomet jau galima leistis ir į ilgesnes skaitymo keliones, išsiaiškinti, koks platus pasaulis plyti Kakės Makės ir draugų enciklopedijose. Netgi tėvai jose gali rasti atsakymus į vaikų klausimus apie kosmosą, pasaulį, žmogų ir gamtą, kurie kartais priverčia sutrikti. Kakės Makės enciklopedija „Noriu sužinoti KODĖL“ – puikus įvadas į pasaulio įdomybes. Be to, Sotera sako, kad klausimas „kodėl?“ skatina vaikų kritinį mąstymą ir kūrybišką požiūrį į aplink vykstančius procesus. Tėvai turėtų nebijoti savo vaikams parodyti, kad ne viską žino, o atsakymų ieškojimas kartu gali tapti dar viena smagia ir kokybiška veikla kartu.

Žaidimo elementas, įdomios veiklos auginant vaikus yra labai svarbu, neužtenka juos tik apkabinti, priglausti, pakalbėti, pavalgydinti ir pamigdyti. Sotera įsitikinusi, kad be žaidimų, knygų ir veiklų, kuriuose būtinai dalyvauja tėvai, vaikystė yra ne tokia džiugi ir laiminga. „Aretė Marbėjoje pradėjo eiti į mokyklą, ji ten praleidžia didžiąją dienos dalį, grįžta pavakariais, taigi papildoma veikla jos neužkraunu, – pasakoja mama. – Mūsų laikas yra savaitgaliai, kai kartu darome tikrai daug. Aš nuo vaikystės mėgstu rankdarbius, kūrybinius darbelius, man patinka piešti, lipdyti, viso to mokau ir Aretę. Neabejoju, kad jai svarbu ne tik išmokti naujų dalykų, bet ir pabūti su mama. Mes lipdome gyvūnėlius ir modelino, piešiame ant drabužių, drobinių maišelių, kuriame karpinius, kartu verdame muilą, žaidžiame stalo žaidimus, prieš Velykas čia, Ispanijoje, tikrai dažysime savo pamėgtus marmurinius kiaušinius. Kai pritrūkstame idėjų, atsiverčiame knygą „Kakė Makė. Daugiau kaip 25 kūrybinės idėjos iš panaudotų daiktų“. Joje Kakė Makė ir jos draugai rodo, kaip iš panaudotų daiktų pasidaryti daugybę įdomių žaislų, žaidimų ir dekoracijų! Na, pavyzdžiui, pripučiamą raketą ar šokančius ateivius, prabangų vabzdžių viešbutį, juokingas „šukuosenų“ daigykles, alkaną taupyklę ir net nešiojamąjį piratų laivą! Man svarbu, kad dukra žinotų, jog ne viską, kas lieka, būtina išmesti. Daiktai mėgsta, kai juos naudoji keletą kartų, kuri naujas formas, tobulini, taisai. Ir tai yra tvarumo pamokos.“

Virtuvė – ne muziejus

Sotera pasakoja, kad auginant vaikus kūrybiškos idėjos niekada nepaliauja suktis mamos galvoje. „Atsikeli ryte ir jau žinai, ką šiandien su vaikais veiksi, – šypsosi ir pasakoja su vaikais mėgstanti ne tik tyrinėti apylinkes, bet ir kartu gaminti. Jos nė kiek negąsdina ant grindų išbarstyti miltai ir į virtuvę užsukęs Netvarkos nykštukas iš „Kakė Makė. Receptai“ knygos, kurią parašė dvi žinomos tinklaraštininkės dietistė Indrė Trusovė ir „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė. Knygos autorės siūlo virtuvę drąsiai paversti vaikų žaidimų aikštele ir Soterai ši idėja labai patinka. „Virtuvė – ne muziejus“, – juokiasi ir priduria, kad receptai iš šios knygos yra puikūs, o jos šeima nepaliauja gaminti iš Kakės Makės išmoktą cukinijų picą.

Psichologai ir tėvai šiandien daug kalba apie kokybišką laiką su vaikais. Dviejų dukrų mama įsitikinusi, kad kokybiškai laiką su vaikais tėvai praleis tik tada, kai atidės į šalį visus savo reikalus, televizorius ir mobiliuosius telefonus. „Sėdėti šalia vaiko ir braukyti išmaniojo telefono ekraną niekaip nereiškia bendravimo kokybės. Jei jau esate šalia savo vaiko, atsiduokite jiems visiškai – žaiskite, žiūrėkite jam į akis, klausykitės, kalbėkite, skaitykite kartu“, – pataria daug apie tėvystę savo tinklaraštyje kalbanti Sotera.

Į Ispaniją su šeima gyventi ji išvyko per karantiną. „Norėjome šiek tiek laisvės, pabėgti nuo buvimo namuose, tarp keturių sienų. Išvykome metams, jie jau beveik baigiasi, matysime, kaip bus toliau – ar grįšime, o gal sugalvosime pagyventi kitoje šalyje. Šiandien laikas toks, kad planuoti ką nors labai sunku“, – sako tinklaraštininkė.