Piratai nemiršta, jie gyvi ir toliau uždarbiauja – grobia prekybos ir žvejybos laivus su įkaitais. Kaip atrodo karas su piratais iš D.Britanijoje esančios karinės bazės, žino Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos viršininkas, kmd. ltn. Svajūnas Bandzevičius.

Vadavietė – Nortvude

Iki Šiaurės vakarų Londono priemiesčio Nortvudo nuvažiuoti lengva – nutiestas net ir metro. Vis dėlto patekti į maždaug už 40 km nuo Londono centro esančią britų karinę bazę be specialių leidimų praktiškai neįmanoma .

Teritoriją, kurioje įsikūrusi didžiausios Europos Sąjungos karinės operacijos ATALANTA, kovojančios su piratavimu prie Somalio krantų, vadavietė, griežtai saugo iš Nepalo etninės grupės – gurkų – kilę kariai. Jie garsėja ištikimybe ir karingumu.

Šioje vadavietėje operacijas prieš piratus planuoja, joms vadovauja ir pagal ES suteiktus politinius ir karinius įgaliojimus vykdo D.Britanijos karinių jūrų pajėgų kontradmirolas Duncanas Pottsas. ATALANTA komandos Planavimo skyriuje metus dirbo ir 39-erių kariškis S.Bandzevičius, kuris tapo pirmuoju lietuviu, oficialiai kovojusiu prieš Somalio piratus.

Jautėsi kaip mažas sraigtas

Dideli ekranai, tiesioginis ryšys iš palydovo, daug kompiuterių monitorių. Ar vadavietė, kurioje organizuojama kova su piratais, atrodo kaip tradiciniuose Holivudo filmuose?

„Maždaug taip. Didžiulė patalpa be langų, nedidelės pertvaros tarp atskirų štabo skyrių, daugybė žmonių. Jie sėdi prie kompiuterių, kalba telefonu“, – šypsojosi Svajūnas ir patikslino, kad karinėje Nortvudo bazėje yra daug kitų vadaviečių ir dalinių.

Tarp jų – D.Britanijos kariuomenės jungtinis štabas, NATO jūrų komponento vadavietė. ES vadavietėje CJ5 skyriuje (taip pagal karinę terminologiją trumpinamas planavimo skyrius) pajėgumų generavimo karininku dirbęs S.Bandzevičius vilkėjo Lietuvos kariškio aprangą, čia pat kabojo nedidelė Lietuvos valstybinė vėliava.

Vadavietėje budima 24 valandas per parą. Ji turi visus karinei vadavietei reikalingus skyrius: personalo, žvalgybos, operacijų, planavimo, logistikos, ryšių, karinio rengimo, finansų, civilių ir kariškių bendradarbiavimo, žiniasklaidos. Operacijos vadas turi politinius ir teisinius patarėjus.

„Buvau atsakingas už ES operacijos ATALANTA turimų ir būsimų pajėgų poreikio analizę ir jų generavimo procesą. Organizuodavome pajėgų generavimo konferencijas ES šalių atstovams, jose pristatydavome operaciją ATALANTA ir burdavome pajėgas ateičiai. Tokios konferencijos vykdavo kas keturis mėnesius, – teigė S.Bandzevičius. – Kiekviena diena, praleista vadavietėje, priminė, kad tai – ne pratybos, o reali operacija. Jaučiausi tarsi mažas didelio mechanizmo sraigtas.“

Dalyvauja daug valstybių

Kaip iš karinės bazės Nortvude atrodo Adeno įlanka, kuria per metus perplaukia apie 25 tūkst. laivų, gabenančių apie 50 proc. pasaulio konteinerių ir kur siaučia vadinamieji Somalio piratai?

„Piratavimo ir ginkluotų apiplėšimų Afrikos kyšulio regione daugėja. Tai paveikė tarptautinį jūrinį saugumą regione, turėjo įtakos ekonomikai. Išaugo laivų ir krovinių draudimo išlaidos, laivai pradėjo rinktis kitus, ilgesnius, jūrinius kelius, – aiškino Svajūnas. – Laivų kompanijos pradėjo samdyti apsaugą, o tai – papildomos išlaidos. Reaguodama į ypač padidėjusį piratavimą Adeno įlankoje ir vandenyse prie Somalio krantų, ES subūrė savo šalių karines jūrines pajėgas (EUNAVFOR) ir 2008 m. gruodžio 8 d. pradėjo vykdyti operaciją ATALANTA.“

Pagrindiniai pajėgumai, kuriuos skiria šalys EUNAVFOR pajėgoms, yra kariniai, aprūpinimo laivai, kariniai jūriniai žvalgybiniai lėktuvai, laivų junginių Adeno įlankoje jūrinius vienetus yra atsiuntusios Kinija, Rusija, Japonija, Taivanas, Indija. Šios šalys apsiriboja prekybos laivų konvojavimu per Adeno įlanką ir vykdo nacionalines užduotis.

Juodi, ginkluoti, greiti

Koks tipinis Somalio piratų portretas? Juodaodžiai. Ginkluoti granatsvaidžiais, Kalašnikovo automatais. Tarp jų būna ir nepilnamečių. Visų piratų tikslas – išsivaduoti iš skurdo.

Viename rajone, priklausomai nuo sezoniškumo, nuolat veikia nuo 3 iki 6 piratų grupių.

Vienas PAG įprastai sudarytas iš vieno didesnio laivelio ir dviejų greitaeigių katerių, kurie yra buksyruojami ir naudojami tik per ataką. Grupėje yra apie 10–12 piratų, ginkluotų automatais AK-47, granatsvaidžiais RPG. Piratai įprastai turi degalus ir vandens atsargų, jūrines kopėčias lipti į laivus. Vienu greitaeigiu kateriu dažniausiai plaukia 4–6 piratai.

„Piratai atakuoja greitai, kad perimtų valdymą laive“, – apie įprastą Somalio piratų taktiką pasakojo S.Bandzevičius.

Kaip platformą piratai kartais naudoja didesnius, anksčiau užgrobtus žvejybos ar prekybos laivus su įgula. Greitaeigiai kateriai dažnai laikomi ant laivo denio.

Indijos vandenynas, taip pat ir Somalio pakrantės, yra veikiamos dviejų musonų: pietvakarių, kuris vyrauja nuo gegužės iki rugsėjo, ir šiaurės rytų – nuo gruodžio vidurio iki kovo. Šiais laikotarpiais dėl didelio bangavimo ir sudėtingesnių oro sąlygų piratai puola retai.

Laikotarpiai tarp musonų sezonų yra pereinamieji periodai. Jie – palankiausi piratams. Pernai piratai buvo gana aktyvūs ir vyraujant šiaurės rytų musonui, kuris pasižymi šiaurės rytų krypčių vėjais ir bangavimu. Vienintelė vieta, kurią mažiausiai veikia musoniniai vėjai, yra Adeno įlanka. Čia piratai aktyvūs visus metus.

Išpirkos dalybų matematika

Somalio piratai veikia pagal gerai organizuotą sistemą. Ją sudaro investuotojai, finansuojantys piratavimą, patyrę derybininkai bei skirtingų klanų piratų lyderiai ir jų grupės, atakuojančios ir saugančios užgrobtus laivus.

Dauguma šios sistemos dalyvių klesti toli nuo Somalio pakrančių ir piratų stovyklų, kai kurie finansuotojai įsikūrę kitose šalyse.

Tai – gerai organizuota sistema, kurioje patys piratai uždirba tik apie 30 proc. išpirkos. Ją dalijasi tarpusavyje. Apie 30 proc. atitenka slaptiems investuotojams, kurie finansuoja operacijas, perka ginklus, skiria maisto suimtiesiems. Nuo 5 iki 10 proc. atitenka derybininkams, kurių darbas – gauti kuo didesnę išpirką. Didžiausia buvo 12 mln. dolerių.

„Dar apie 10 proc. atitenka už lobistinę paramą – degalus, vandenį, maistą, laivų apsaugą, nes juos saugo jau kiti žmonės, o ne piratai jūroje, – toliau skaičiavo Lietuvos karininkas. – Apie 10 proc. gauna ir akis užmerkiantys vietinio regiono korumpuoti pareigūnai. Vietiniams skirtingų klanų vadams, kontroliuojantiems teritorijas, taip pat mokama apie 10 proc.“

Užpuolė karinį laivą

Svajūnas išskyrė du įvykius Somalio piratų epopėjoje.

Pirmasis nutiko 2011 m. rugsėjo 8 d. Tuomet netoli Jemeno pakrantės Somalio piratai užpuolė burinį katamaraną, kuriuo plaukė prancūzų pora. Vyras, Christianas Colombo, buvo nužudytas vietoje ir jo kūnas išmestas per bortą. Jo žmona paimta įkaite.

Netoliese buvusios EUNAVFOR pajėgos profesionaliai koordinavo savo veiksmus su kitomis antipiratinėmis pajėgomis ir skubiai organizavo gelbėjimo operaciją. Vokiečių karinis laivas „Bayern“, reaguodamas į nelaimės signalą, surado katamaraną, kuriuo plaukė prancūzai, plūduriuojantį netoli Jemeno krantų.

JAV jūrinis patrulinis lėktuvas, priklausantis koalicinėms jūrinėms pajėgoms, aptiko įtartiną greitaeigę valtį Adeno įlankoje ir perdavė koordinates netoliese buvusiems dviem EUNAVFOR laivams. Jie išsiuntė savo sraigtasparnius į nurodytą vietą, aptiko piratų valtį, padarė nuotraukas ir pastebėjo, kad valtyje gabenama įkaitė.

Piratų greitaeigė valtis artinosi prie Somalio kranto, todėl veikti reikėjo greitai. EUNAVFOR pajėgų sraigtasparnis įspėjamaisiais šūviais mėgino stabdyti piratus, bet jie į tai nereagavo. Užpuolikams kelią užkirto vieno iš laivų – ispanų „Galicia“ ginkluota grupė. Įvykus susišaudymui, piratų valtis apvirto. Įkaitė buvo išgelbėta, septyni piratai suimti.

„Kitas incidentas įvyko 2012 m. sausio 12 d., – antrą istoriją pasakojo S.Bandzevičius. – Ispanijos laivas “SPS Patino", ką tik užbaigęs eskortavimo operaciją pagal JT Pasaulio maisto programą, netoli Somalio uosto Mogadišu buvo užpultas piratų.

„SPS Patino“ korpusas ir siluetas yra panašūs į prekybos laivo, ypač naktį. Piratai ankstų rytą priartėjo prie jo, atidengė ugnį iš automatinių ginklų ir mėgino patekti į vidų. Ispanijos laivo apsaugos komanda atsakė ugnimi, vėliau pakėlė sraigtasparnį, kuris atidengė ugnį į piratų katerį. Tik tada piratai išmetė savo ginklus į vandenį ir pasidavė."

Kas už ko slepiasi?

Ar S.Bandzevičius nemano, kad somaliečius kaip už virvučių tampo dideli, užnugaryje besislepiantys baltieji žmonės?

„Grandžių yra labai daug. Ar vadovaujama iš Somalio, ar kitos šalies – spręsti sunku“, – teigė kariškis.

Nejaugi šiais laikais neįmanoma sugaudyti piratų? O gal kas nors suinteresuotas, kad jų būtų?

„Ir taip, ir ne, – atsakė S.Bandzevičius. – Teritorija, kurioje vyksta antipiratinė operacija, yra milžiniška ir pasiekti gerų rezultatų, turint ribotus išteklius, labai sudėtinga. Tuo naudojasi privačios laivų apsaugos komandos, kurių daugėja, jų paslaugos brangsta. Draudimo kompanijos savo ruožtu kelia įkainius laivams ir kroviniams, kertantiems pavojingą rajoną. Visa tai brangina prekę, už kurią mokės vartotojas.“

Laivai kovoti su piratais, karinė technika kainuoja labai daug. Sunkmečiu, sakė Svajūnas, lėšos buvo dar labiau apkarpytos ir karinių laivų beveik 4 mln. kv. km teritorijoje gerokai sumažėjo. Juolab kad prioritetai – kiti.

Tiesa, praėjusių metų pradžioje buvo priimtas sprendimas, kad ES karinės pajėgos gali neutralizuoti piratų išteklius ir bazes, bet nesikėsinti į žmones. Šių metų gegužės 15 d. iš sraigtasparnių pirmą kartą buvo apšaudyta pakrantė, kurioje buvo laikomos piratų degalų atsargos.

„Somalio vandenyse nebus tvarkos tol, kol šalį draskys vidiniai konfliktai. Somalis yra susiskaldęs į skirtingus regionus, šalis be realios centrinės valdžios kontrolės, – aiškino S.Bandzevičius. – Kol kas piratų kontrolei pabaigos nesimato, o pašaliečiui patekti į Somalį labai sunku ir pavojinga.“

Didžiausia ES karinė operacija

ATALANTA yra didžiausia ES karinė operacija, nukreipta prieš piratavimą prie Somalio krantų.

ES karinės jūrinės pajėgos veikia 2 mln. kvadratinių jūrmylių (apie 4 mln. kv. km) rajone, į kurį įeina pietinė Raudonosios jūros dalis, Adeno įlanka ir didžioji dalis Indijos vandenyno, taip pat ir Seišelių salos. Tai teritorija, pusantro karto didesnė už Europos žemyną, 30 kartų didesnė už Angliją, 10 kartų didesnė už Vokietiją arba 7 kartus didesnė už Prancūziją.

Vidutiniškai per dieną Adeno įlankoje, priklausomai nuo sezono, praplaukia 75 laivai. Tai pagrindinis prekybinis jūrų kelias iš Tolimųjų Rytų į Europą, juo iš Persijos įlankos į Europą ir Ameriką plukdomi energijos ištekliai.

Lietuva ES karinėje jūrų operacijoje ATALANTA dalyvauja nuo 2011 m. sausio 5 d.

Nuo operacijos pradžios prie jos prisijungė dauguma ES šalių ir kelios ne ES valstybės narės – Ukraina, Kroatija, Norvegija ir Juodkalnija. Operacijoje, priklausomai nuo priskirtų karinių laivų ir orlaivių skaičiaus, dalyvauja apie 1 000 ir daugiau karių.

Standartinė EUNAVFOR sudėtis yra nuo 5 iki 10 karinių laivų (dažniausiai fregatos aprūpintos sraigtasparniais), vienas aprūpinimo laivas ir trys kariniai jūriniai žvalgybiniai orlaiviai.

Sunkmetis padarė poveikį: 2011 m. antrąjį pusmetį ATALANTA turėjo mažiausiai laivų nuo operacijos pradžios – iš viso tik tris laivus, 2010 m. jų buvo 12. Kartu sudėjus ES, NATO ir Koalicinių pajėgų laivus, jų susidarytų apie 20, bet pagal plotą tai yra labai mažai, pavyzdžiui, jei visoje Europoje tvarkai užtikrinti patruliuotų apie 20 policijos automobilių.

Operacijos ATALANTA metų biudžetas – apie 8 mln. eurų. Prasidėjusi 2008 m. gruodį, operacija ATALANTA buvo planuota iki 2009 m. gruodžio mėn. 2009 m. birželio mėn. mandatas buvo pratęstas iki 2010 m. gruodžio mėn., 2012 m. gruodžio 1 d., o dabar – iki 2014 m.

Su piratavimu susiję incidentai

2009 m. piratai užgrobė 46 laivus, 2010 m. – 47, 2011 m. – 25.

Iki 2012 m. liepos 2 d. buvo laikomi užgrobti septyni laivai ir 211 įgulos narių.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki liepos 2 d. buvo įvykdytos 28 atakos, 5 laivai užgrobti, įvyko 32 incidentai su piratais.