Studentai Roberta Bankauskaitė ir Ignas Tunaitis ne pirmus metus per vasaros atostogas rengiasi padirbėti už Atlanto, taigi Aliaską pasirinko žinodami, kad šioje atokioje JAV valstijoje trūksta darbo jėgos ir mokami didesni atlyginimai. Viliojo ir galimybė pamatyti šiaurietišką kraštą savo akimis.

Nemokamas skrydis į Aliaską

Lėktuvui nusileidus JAV Sietlo oro uoste, poros laukė nemalonus siurprizas. Likus mažiau nei pusvalandžiui iki skrydžio į Aliaskos Ankoridžo miestą, staiga buvo pakeisti skrydžio vartai – kone vienu metu du lėktuvai rengėsi kilti Aliaskos kryptimi.

"Buvome išvargę po pirmųjų dviejų skrydžių ir nepastebėjome pakeistų trečiojo skrydžio vartų, tad ne juokais išsigandome, kai pamatėme mūsų lėktuvą jau kylantį, – juokdamasi prisiminė Roberta. – Vis dėlto mums labai pasisekė: pagailėjusios keleivių studentų supratingosios "Alaska Airlines" oro linijų darbuotojos nemokamai išdavė naujus artimiausio skrydžio bilietus."

Kitąmet savo šimtmečio jubiliejų švęsiantis Ankoridžas – didžiausias Aliaskoje, jame gyvena beveik 40 proc. šios valstijos gyventojų. Lietuvių pora daugiau nei tris mėnesius dirbo šio miesto "Marriott" viešbutyje-restorane, tačiau surado laiko ir pakeliauti.

Nors nekilnojamasis turtas Aliaskoje nėra brangus, nuomos kainos gerokai aukštesnės nei įprasta: lofto nuoma už mėnesį lietuviams atsiėjo 1000 dolerių.

Vasarą vidurnaktį lauke šviesu

Daugiausia turistų sulaukiama vasarą iki rugsėjo vidurio, o žiemą miestas ištuštėja ir tarsi užmiega. Birželį ir liepą beveik nesutemsta, net vidurnaktį lauke būna šviesu. Kad lengviau užmigtų, žmonės namų langus dengia tamsiomis užuolaidomis. O žiemą atvirkščiai – būna daug niūrių dienų.

"Kiekvieną sekmadienį Ankoridže – turgaus šventė. Vietiniai Aliaskos gyventojai atveža įvairiausių tepalų ir kremų, gydomųjų žolelių, kailių ir odos gaminių, net ruonių dantų. 11 val. nereikia žiūrėti į laikrodžius – tuo laiku skamba JAV himnas", – tikino lietuviai.

Pasak Igno, gatvėse galima pastebėti nemažai benamių ir apsirūkiusių, lengvai apkvaišusių žmonių, nes Aliaskoje "žolė" legali. Nors marihuaną leidžiama auginti tik medicinos tikslais, tačiau dauguma ją vartoja ir svaigindamiesi. "Gal dėl to vietiniai gyventojai tokie ramūs, draugiški, dainuoja ir šypsosi", – mįslingai svarstė Roberta.

Mėsainiai su arktine šuniena?

Aliaskoje brangios daržovės ir vaisiai, nes dauguma jų – atvežtiniai. Populiarūs žuvų patiekalai.

"Restoranuose ypač mėgstama užsisakyti lašišos ir skrudintos žuvies su bulvytėmis "Fish and chips". Čia viešintys svečiai, vartydami meniu, nuolat klausinėja apie ypatingas šviežias lašišas, pagautas Lokio įlankoje (angl. Bear Cove), – pasakojo padavėja dirbusi lietuvė. – Kitaip nei vandenyno lašišos, šios žuvys gaudomos tose vietose, kuriose žvejoja ir meškos. Tai išskirtinio skonio patiekalas, kuris kainuoja brangiau. Dar vienas delikatesas – karališkųjų krabų kojelės "King crabs legs", kurių porcija – net 64 doleriai."

Elnių mėsa taip pat populiari: noriai valgomi mėsainiai su elniena, mėgstamos elnienos dešrelės. Elniai juokais net vadinami arktiniais šunimis, o greitojo maisto kioskelius ant ratų puošia raguoto šuns, primenančio elnią, piešiniai ir užrašas "Arctic dogs". Mėsainis su elniena kainuoja 5 dolerius.

Aikštingiausi klientai – indai

"Daugelis žino, kad amerikietiškas alus ir kava nėra gardžiausi, tad nustebome atradę skanų vietinį alų, skambiu pavadinimu "Alaska Amber", – sakė Ignas. Restorano svečiams italams įtikti buvo itin sunku – jie nuolat pykdavo paragavę amerikietiškos espreso kavos. "Nuotaika pagerėdavo tik tada, jei deserto užsisakydavo tiesiog burnoje tirpstančio sūrio pyrago ar šokoladinio torto "Molten lava" su skystu šokoladu viduje", – prisiminė Roberta.

Tėvai su vaikais restoranuose laukiami. "Mažyliams pirmiems stengdavomės atnešti užsakyto maisto, nes Amerikoje galioja nerašyta taisyklė: laimingas vaikas – laimingi tėvai", – aptarnavimo ypatumus aiškino mergina.

Arbatpinigiai restoranuose savaime suprantami – paliekama net iki 20 proc. sąskaitos sumos. Anot lietuvės, aikštingiausi restorano lankytojai – indai: jie labai įnoringi, nuolat triukšmauja, pavalgę palieka kalnus šiukšlių ir labai šykšti arbatpinigių.

O štai karininkai ir policininkai ypač gerbiami. Kai sykį restorane pusryčiavo karininkų grupelė, prie kito stalelio sėdinti moteris paprašė jų sąskaitos ir geranoriškai sutiko pati ją apmokėti.

Ginkluotas kraštas

Aliaskoje ginklai legalūs, todėl dauguma gyventojų ginkluoti. Naktį mieste neatrodo saugu, ypač atokiau nuo centro patariama nevaikščioti tamsiu paros metu.

"Alkoholis parduodamas tik vyresniems nei 21 metų asmenims ir tik pateikus asmens tapatybės kortelę. Tuo įsitikinome patys: prekybos centre perkant alkoholį asmens dokumento buvo pareikalauta ne tik iš manęs, bet ir greta stovinčios Robertos", – sakė vaikinas.

Vis dėlto nusikalstamumas Aliaskoje palyginti mažas, gal todėl per televiziją ir spaudoje kasdien daugiau informacijos ne apie kriminalus, o apie gyvūnus. Išsamiai pasakojami nutikimai su jais, mokoma, kaip elgtis sutikus mešką, arba kaip apsisaugoti nuo briedžių, kurie poravimosi laikotarpiu tampa itin agresyvūs: atbėga net į miestą, laviruoja tarp automobilių, kol atitinkamų tarnybų neišprašomi lauk. Aliaskoje nemažai gyvūnų pagalbos ir globos centrų, kuriuose gydomi susižeidę gyvūnai.

Aliaskoje karaliauja meškos

Ar yra turtingųjų kvartalų, kaip įprasta Amerikoje? Pasirodo, turtingieji Aliaskoje gyvena priekalnėse, iki jų rezidencijų tenka važiuoti 30–40 min. už miesto.

"Be namo, neretai jiems priklauso ir miško bei ežero dalis. Ten dažnai atklysta meškos, – pasakojo lietuvė. – Mūsų restoranėlio virėjas pasakojo, kad kartą į jo namus atkėblinus meškai vos išvengta nelaimės – Aliaskos malamutų veislės šunys apgynė vaiką ir nubaidė gyvūną."

Meškos, ieškodamos maisto, išbarsto sukrautas šiukšles, todėl Aliaskoje įrengiamos specialios šiukšliadėžės. Nuo meškų žmonėms siūloma gintis ir pipirinių dujų balionėliais.

Į ledynus – sraigtasparniu

Išsiilgusiems žiemos ir sniego vasarą turistams Aliaskoje siūloma begalė ekskursijų, tačiau vykstant į Šiaurės polių reikia fizinio pasirengimo ir ištvermės. Daug paprasčiau keliauti ir pamatyti laukinę gamtą traukiniu: lėtai vinguriuojant žvalgytis po kalnus ir krištolo skaidrumo ežerus. Roberta ir Ignas ne kartą vaikštinėjo po kalnus su draugais ir jų keturkoju augintiniu. Kalnuose teko atlaikyti įkyrių vabzdžių – musių ir uodų – atakas.

"Labai populiari medžioklė ir žvejyba, – dar vieną valstijos atrakciją atskleidė lietuviai. – Vietiniams tai pigus, o turistams – brangus malonumas, nes reikia specialios aprangos, įrankių.

Turizmo centrai organizuoja išvykas žvejoti prie upės, kurios viename krante žuvis gaudo meškos, o kitoje – žvejai."

Norėdami apžiūrėti ledynus ir fiordus, lietuviai leidosi į neužmirštamą kelionę sraigtasparniu. Dvi skrydžio valandos vienam asmeniui kainavo 130 dolerių.

"Tokią neapsakomą ramybę beribėje erdvėje patyriau pirmą kartą, net nesinorėjo klausytis piloto pasakojimo", – prisipažino Ignas. Žuvis gaudančios meškos, po upę braidantys briedžiai, kalnuose laipiojančios ožkos porai paliko ne mažesnį įspūdį nei žvilgsniu vos aprėpiami ledynai.

Kailiniai apatiniai – 400 dolerių

Praėjusią vasarą Ankoridže buvo galima mėgautis +26 °C šiluma, nors žiemomis čia būna šalta ir itin daug sniego. Nuo atšiauraus klimato žiemą slepiamasi po šildančiais kailiniais – Aliaskoje madų mažai paisoma. "Pardavinėjama daug įvairių kailinių gaminių. Matėme net vyriškų ir moteriškų kailinių apatinių, kurių kaina – beveik 400 dolerių", – stebėjosi Roberta.

Pasak lietuvių, viena verslo paslaugų – ištraukti sniego pusnyse įstrigusius automobilius. Toks verslininkas prie galingo visureigio tvirtina specialią įrangą, o už paslaugą prašo nuo 20 iki 50 dolerių.

Nėra nei mokesčio, nei lietuvių

Paklausta, ko nėra Aliaskoje, Roberta atsakė: "Šioje valstijoje nėra fizinių asmenų pajamų mokesčio ir lietuvių – per tris mėnesius mūsiškių nesutikome nė vieno. Nors vietiniai yra draugiški europiečiams, gaila, bet nežino, kur yra Lietuva."

Kitais metais pora žada sugrįžti į Aliaską ir vėl. "Ten visiškai kitoks gyvenimo ritmas. Suradome naujų draugų, patobulinome anglų kalbos žinias. Be to, labai traukia laukinė gamta ir ramybė.

Norime pakeliauti dar daugiau, išbandyti save ir įgyti kitokios nei Lietuvoje patirties", – ateities planus dėstė lietuviai.