Anot jo, ekonominės sąlygos Lietuvoje baristams negarantuoja gerų atlyginimų, bet į šią profesiją pradedama žiūrėti vis rimčiau, suvokiama, kad tai – įdomus ir sunkus darbas.

– Sakoma, kad yra 800 kavos skonių. Kuris – jūsų mėgstamiausias?

– Yra net daugiau nei 800 skonių, daugiau nei vyno. Pats pradėjau gerti, kaip ir dauguma iš mūsų, užpilamą kavą. Tai nėra blogai, svarbu, kas dedama į puodelį. Man tai buvo gėrimas su funkcija – jis atmerkdavo akis ir tarsi įliedavo benzino į variklį.

Su laiku atsirado didesnis kavos pasirinkimas ir prieiga prie geriausių pasaulio kavos rūšių. Tokiu atveju neišvengiamai pradedi gilintis. Tačiau dažnai galvoju, kad kartais reikėtų sustoti ir nedaryti iš viso to tokio įmantraus reikalo. Pradedi ieškoti gėlių aromato, vanilės skonio kavos ir pan., bet kartais tiesiog norisi gero kapučino.

– Ar įmanoma atskirti kavos skonius, kai jų net 800?

– Lengva atskirti labai charakteringus skonius. Pavyzdžiui, jei juntamas šokolado ar mėlynių skonis. Manau, kad tai galėčiau atskirti bet kokiame vadinamajame kavos ragautojų čempionate. Tačiau sudėtingesni skoniai – jau išlavinto liežuvio klausimas. Tam reikia specialiai ruoštis ir lavinti save. Kavos ragautojai dieną prieš nevalgo aštraus maisto, nerūko ir t. t.

– Jei žmogus nėra specialistas, kiek jis pajėgus atskirti skonius?

– Manau, kad mažų mažiausiai reikia skirti kartų, saldų, rūgštų skonius. Visa kita – charakteringos kavos bruožai. Jei tai afrikinė kava, jai būdingas rūgštumas. Centrinės Amerikos kava gali pasižymėti ir gėlių, ir šokolado, ir riešutų skoniu. Tokių skonių kavos rasti gana lengva kiekvienam iš mūsų, rekomenduoju tai pabandyti.

– Ar į kavą reikia dėti cukraus?

– Tai skonio reikalas, kaip ir dauguma dalykų gyvenime. Šiuo klausimu nesu nusiteikęs kategoriškai. Manau, kad kiekvienas tegul daro taip, kaip nori. Tačiau visada skatinu leisti sau pamatyti, patirti daugiau.

Žmonės dažnai negali gerti tokios kavos, kokia ji patiekta, pagaminta, tad ir „sutvarko“ ją cukrumi. Kalbu ne tik apie juodą kavą. Pavyzdžiui, jei kapučine naudojamas pienas pakaitintas tinkamai, jis bus saldus savaime ir cukraus dėti nereikės. Jei tai padaryta blogai, kapučinas bus kartesnis.

– Ar pienas negadina kavos?

– Pienas yra geras kavos draugas, tai puikiai dera. Pastebiu, kad su pienu skirtingai reaguoja espreso kava. Kai kuri su pienu tinka, kai kuri nelabai, į tai reikia atkreipti dėmesį. Aš labiausiai kreipiu dėmesį į proporcijas – kad tai nebūtų tik pienas ir šiek tiek kavos, o kava su pienu. Mano mėgstamas derinys yra dvigubas espreso su skaniai pakaitintu pienu, tokia kava vadinsi flat white. Juntama daug kavos, o pienas – stebuklingai dera.

– Sociologas Anthony Giddensas yra rašęs, kad kavos gėrimo ritualas mums rūpi kur kas labiau nei pats gėrimo veiksmas, o daugeliui vakariečių rytinis puodelis kavos – asmeninės rutinos dalis. Kai du žmonės tariasi susitikti kavos, juos labiau traukia proga pabūti drauge ir pašnekėti. Ar sutinkate?

– Sutikčiau, nes manau, kad kava – labai socialus gėrimas. Tai neatsiejama mūsų visuomenės, mūsų  pokalbių, susitikimų dalis. Iš dalies, kava mane dėl to ir žavi. Ne tik dėl 800 skonių, bet ir socialinio aspekto. Tai elementas, kuris padeda susijungti žmonėms, gimti pokalbiams, idėjoms. Kavos industrija tuo ir traukia – ji apima visus žmones.

– Kaip skiriasi kavos gėrimo ritualai tarp skirtingo amžiaus žmonių?

– Matome, kad žmonės tampa vis labiau užimti, jie nori maksimalaus produktyvumo arba kuo daugiau visko patirti. Žmonės ieško naujų potyrių ir tampa labai mobilūs. Todėl kava išsinešti jiems labai tinka. Yra ir kita dalis žmonių, kurie bando rasti tokį pauzės momentą. Jie dažniau renkasi prisėsti su kavos puodeliu, pamedituoti, padirbti, su kuo nors pabendrauti.

– Ar Lietuvoje vyrauja kavos gėrimo kultūra?

– Esame patekę į lietuviško kuklumo spąstus. Įsivaizduojame, kad Lietuvoje to neturime, čia viskas blogai. Tačiau, nuvažiavus į kitą didelį užsienio miestą, kurio padėtis, palyginus su Vilniumi, nevienoda, akivaizdu, kad mes turime tiek pat kavinių.

Ir tai atsitiko per pastaruosius penkerius metus. Yra nemažai kavos tinklų, konkurencija, o dėl jos gaminami geresni produktai kiekvienam iš mūsų. Esame labai pažengę šioje srityje, tuo džiaugiuosi. Neturime gėdytis ir raudonuoti prieš užsieniečius.

– Ar galima sakyti, kad baristas – jau profesija?

– Baristas ilgą laiką buvo nepelnytai painiojamas su padavėju. Nenoriu pasakyti nieko blogo apie padavėjus, tai normalus darbas. Tačiau baristas – profesija, amatas, kurio reikia išmokti, tobulėti ir pan. Tai įdomi ir sunki profesija, joje yra daug ką nuveikti. Ši profesija Lietuvoje dar auga. Deja, ekonominės sąlygos negali garantuoti gerų atlyginimų, tačiau situacija keičiasi. Imama suprasti, kad tai – rimtas užsiėmimas.

– Koks yra kavos kelias iki mūsų?

– Kavos kelias susideda iš kelių dalių. Pirmiausia, tai žmonės, kurie augina kavą. Svarbu suprasti, kad jie tai daro arba labai gerai, arba labai blogai. Kavos industrija taip pat turi savo bėdų, kaip ir visos didžiosios industrijos.

Antroji grandis yra logistika ir tiekėjas, kuris kavą saugo tam tikromis sąlygomis. Jos reikalingos, nes kitaip kava gali supelyti, įgauti defektų ir visa tai atsidurtų mūsų puodeliuose. Trečioji grandis – skrudintojas, ketvirta – baristas. Kiekvienoje iš šių grandžių įmanomas blogai atliktas veiksmas. Įsivaizduokite, kiek žmonių turi viską gerai padaryti, kad sakytume – kokia skani kava.

– Visi ginčijasi, ar kava naudinga, ar žalinga. Ką jūs manote?

– Bėgant laikui nurimau ir pradėjau klausyti tik savo kūno. Man visada buvo įdomu, pagal ką vertinama kava, kai paskelbiama, kad sveika arba nesveika gerti jos tam tikrą skaičių puodelių. Nes jeigu ryte išgeriama kapučino, o apie pietus – espreso, tai bus visai kas kita, nei išgerti juodos filtrinės kavos. Pirmuoju atveju bus suvartota daugiau pieno, antruoju – daugiau kofeino. Pavyzdžiui, jei žmogus geria daug latės, jis išgeria daug pieno, bet ne espreso. Tad kaip dėl pieno – tai gerai ar blogai? Grįžtu prie to paties – reikia klausyti savo kūno.