TV laidų ir renginių vedėja, dainų kūrėja, žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė visada buvo aktyvi. Mokykloje ji tesvėrė 55 kg ir draugų buvo laikoma per liesa. Tačiau dabar, pagimdžiusi dukrelę, ėmė labai domėtis visaverte mityba ir rūpintis savo kūno linijomis. Pamatę scenoje ar sutikę gatvėje kolegos Rūtos nebeatpažįsta ir sako: tu graži ir be fotošopo.
„Mokykloje niekada nebuvau apkūni, nes buvau energinga, nuolat visur laksčiau, dalyvavau renginiuose. Juolab kad tėvai (jie – išsilavinę žmonės) stengėsi maitinti labai sveikai. Mama gamindavo įvairų maistą: labai skaniai, bet tikrai nekaloringai. Pagrindinis principas – kad vaikai gautų visus vitaminus, kokių reikia“, – prisimena Rūta savo vaikystę Panevėžyje.
Kaune – kitas gyvenimas
Bet po to prasidėjo Rūtos savarankiškas gyvenimas Kaune. Ji įstojo į Lietuvos-Amerikos verslo kolegiją. Tuomet ir prasidėjo pokyčiai: aktyvi nutrūktgalvė jau nebe taip akylai save prižiūrėjo, truputėlį priaugo svorio.
„Kai mokiausi kolegijoje, negalvojau apie mitybą ir jos logiką, nes iki to laiko apie tai už mane pagalvodavo tėvai. Jau vėliau, atvažiavusi į Vilnių, pastebėjau, kad kūno masė pasikeitė. Dabar, žiūrėdama senas nuotraukas, sakau: va, čia periodas kai buvau storesnė. Buvau priaugusi kokius 6-7 kilogramus. Net tėvai duodavo pastabų, kai grįždavau į Panevėžį, bet mano jaunatviškas maksimalizmas tas pastabas versdavo praleisti pro ausis. Tėvai liepdavo save prisižiūrėti, o aš protestuodavau: man gerai, kaip yra“, – prisimena Rūta.
Ir, kai Rūtai jau man niekas nieko nebesakė, kai priėmė ją tokią, kokia tapo po gimdymo, jis susimąstė pati – reikia kažką daryti, kažką keisti.
„Kai praėjusią žiemą užlipau ant svarstyklių ir pamačiau, kad sveriu 72 kg (Rūtos ūgis – 166 cm), pati sau pagalvojau: tokia stambi turbūt nebuvau niekada gyvenime. Žinoma, moterys prisitaiko aprangą ir niekas tų kelių kilogramų nepastebi. Bet šį kartą pati sau pasakiau: Rūta, ryžkis pokyčiams. Gal svorio priaugau ir dėl to, kad net trejus metus maitinau dukrytę, tad organizmas kaupė atsargas?“.
Įsiklausė į savo organizmą
Į gydytojus ar mitybos specialistus iš pradžių nesikreipė. Pati bandė nustatyti, kas jai netinka.
„Pavyzdžiui, man netiko bulvės, ypač virtos. Jei praryju, paskui tarsi stovi galugerklyje. Neina nei pirmyn, nei atgal. Jautiesi kaip koks prikimštas cepelinas. Taip atsisakiau bulvių, pradėjau mažinti batono su sviestuku ir uogene, nors labai mėgau“, – tokių priemonių ėmėsi Rūta, kol sulaukė vieno kolegos kvietimo dalyvauti sveikos gyvensenos projekte.
Tiesa, iki to laiko ji jau pati, reguliuodama mitybos racioną, buvo numetusi 6 kg (nuo 72 iki 66 kg). O dabar jai specialią programą dar sudarė ir sporto klubo trenerė K.Jankauskaitė.
„Na ką, galvoju, įveiksiu, reikia. Žinoma, net neįsivaizdavau, kas manęs laukia. Kiekvieną dieną sportuoti po 2-3 valandas buvo sunkiausia. Ypač, kai iki to laiko sportavau tik prie kompiuterio miklindama pirštus ir smegenis. Įdomu, kad taisyklingai maitintis pagal man sudarytą meniu buvo visai nesunku!“ – džiaugiasi Rūta.
Visavertė mityba pridėjo jėgų
Rūtai trenerė sudarė meniu gramais ir patarė maitintis kas 2 val., po nedaug. Ir jokiu būdu nevalgyti likus 3 val. iki miego!
„Negalima taip daryti, kaip kai kurios merginos: po 18 val. nevalgo, o prieš vidurnaktį nebeatlaiko ir praveria šaldytuvo duris“, – sako nuolat gražėjanti ir lieknėjanti Rūta.
Rūtos nuostabai, nebuvo taip, kad ji jaustųsi alkana. Nesinorėjo nei saldumynų, nei kitų patiekalų, kurių nebuvo mitybos specialistės sudarytame sąraše:
„Kita vertus, taip plušant sporto klube nieko blogo suvalgyti ir truputėlį šokolado, juk ir jis suteikia energijos. Tik labai svarbu proporcijos.“
Palaipsniui Rūta ėmė jaustis vis geriau. Po trijų mėnesių naujoviškos mitybos ir sporto, ji svėrė 57 kg. Tai – puikus rezultatas, ypač turint omeny, kad mokyklos metais svėrė 55 kg.
Šiuo metu Rūta sveria 60 kg – idealus svoris pagal visus kūno masės indekso skaičiavimus. „Esu neįdubusiais skruostais, apetitnai graži ir labai lengva“, – džiaugiasi Rūta.
Anksčiau ir jos tėvai pastebėdavo: vos Rūta grįžta į Panevėžį, ją iškart ima traukti lova – tarsi būtų savaitę nemiegojusi. Žinoma, turėjo įtakos darbo ritmas, augantis vaikas. Bet energijos, pakeitus mitybą ir pradėjus sportuoti, atsirado daugiau.
„Energinga ir linksma esu dar ir dėl to, kad dabar nuolat sulaukiu komplimentų, – juokiasi Rūta.– Koks nors daugelį metų manęs nematęs žmogus sutinka ir stebisi, kaip atjaunėjau“.
Rūta netgi tapo kitų moterų, norinčių po gimdymo greičiau atgauti formas, konsultante. „Valios pastangų reikia ir užsispyrimo. Tikrai kiekvienas tai gali padaryti. Tik tiek, kad labai jau daug tų pagundų. Jei dirbate namuose, tai nuolat traukia šaldytuvas... Bet tuomet reikia susigalvoti smagesnių užsiėmimų, nei vien tik svajoti, kaip pilvą bet ko ir daug prikimšti. Kiekvienas skirtingai malšina stresą: vieni daug valgo, kiti mylisi ar svaiginasi. Man padėjo gyvenimo būdo pokyčiai. O jei tai nepadeda, reikia eiti pas psichologą“.
Naujausi komentarai