Kalėdų savaitė prasminga ne tik didžiausios metų šventės laukimu, žymi šalies žolininkė Adelė Karaliūnaitė primena, kad šis laikotarpis pilnas magiškų jėgų.

Pranašauja vyriausiasis

„Dabar stebuklingas laikas, viskas šiomis dienomis – prasminga. Senoliai tikėdavo, kad jau nuo gruodžio 13-osios prasidėdavo ypatingas laikotarpis, tačiau paslaptingos jėgos savo stiprybės piką pasiekia Kūčių naktį“, – kalbėjo A.Karaliūnaitė.

Žolininkė vardija daugybę būdų, kaip buvo bandoma spėti ateitį. Vienas svarbiausių – šiaudo traukimas iš po staltiesės.

„Svarbu buvo, ar šiaudas kreivas, ilgas ar trumpas, šakotas, galbūt su žiedeliu. Vyriausias šeimos narys imdavosi aiškinti, ką šiaudas pranašauja – ar sveikata bus gera, ar geri metai laukia, tačiau svarbu buvo pažinti šeimos narį ir jam palinkėti to, ko trūksta, bei sustiprinti. Pavyzdžiui, jei trumpas šiaudas – nebūtinai jis mirtį pranašauja, galbūt jo savininkui trūksta kantrybės, jis meta darbus nepabaigęs. Todėl linki jam kitais metais užbaigti pradėtus darbus“, – kalbėjo A.Karaliūnaitė.

Burtams naudoja vašką

Moteris tikino, kad Kūčių vakarą anksčiau būta daugiau burtų, tačiau ilgainiui šis ritualas persikėlė į Kalėdų dieną.

„Tai buvęs jaunimo užsiėmimas. Jaunos netekėjusios mergelės bėgdavo į kiemą tvorų apkabinti, malkų parnešti. Jei rankose būdavo lyginis pliauskų skaičius – bus poriniai metai. Populiaru buvo burtis vašku – į dubenį su vandeniu įdedami trys žiedai, į jį pilamas ištirpinto vaško šaukštas. Jei vaškas pagavo vieną žiedą, bus skurdūs, sunkūs metai, teks daug dirbti, jei du – poriniai metai, jei trys – labai sėkmingi metai. Taip pat buvo žiūrima į vaško lydinio formą. Jei forma lygi – bus geri metai, jei dantyti – prasti metai“, – kalbėjo A.Karaliūnaitė.

Ugnyje – pamatyti ateitį

Klaipėdos etnokultūros centro specialistė Valerija Jankūnaitė taip pat pabrėžė, kad Kalėdų nakties burtai buvo skirti tik jaunimui.

„Burdavosi tik netekėjusios ir nevedę, nes buvo svarbu, ar paliksi savus namus. Dabar tai jau šiek tiek iškreipta – buriasi net vaikai. Tai ne juokai, tai visi dėlto magiški dalykai. Todėl aš sakau, kad dabar žaidžiame burtus. Pats nekalčiausias – Kūčių vakarą po pagalve pasikišti suglamžytus popieriukus, ant kurių užrašyti norai. Kalėdų rytą ištraukus vieną jų, sužinosi, kuris noras išsipildys“, – kalbėjo V.Jankūnaitė.

Per kalendorines šventes vienu svarbiausių akcentų tampa ugnis.

„Uždegus žvakę atokiame namų kampelyje reikia atsisėsti prieš veidrodį, tuomet galima pamatyti būsimą mylimąjį“, – tikino V.Jankūnaitė.

Ištirpinto ir vandenyje sustingusio vaško formas, pasak V.Jankūnaitės, galima prinešti prie žvakės ir apžiūrėti ant sienos susidariusį šešėlį.

„Tokiu būdu geriau sekasi atpažinti, ką ta forma galėtų reikšti. Į vandenį pildavo ir šviną. Išsiliejusį ženklą net pasilikdavo kitiems metams“, – pastebėjo V.Jankūnaitė.

„Sugalvojus norą, pamąsčius apie konkretų žmogų ar sveikatą, taip pat norint sužinoti ateitį, galima dubenyje sudeginti suglamžytą popieriaus lapą. Degdamas jis raitosi, įgudusi akis gali pastebėti visokių ženklų. Jei matysi kryželį, tai jau nieko nebepadarysi, lauk mirties“, – sakė V.Jankūnaitė.

Ateities ženklai – po lėkštele

Geriausia metų ekstrasense pripažinta klaipėdietė Vanda ketvirtadienio nakčiai sukvietė keletą moterų spėti ateitį.

„Mano burtai kitokie. Tai, ką mes veikiame Kūčių naktį, nupasakoti neįmanoma. Tiems, kurie pasiliks namuose, galėčiau patarti taip pat išbadyti nekaltus burtus, tačiau jiems reikėtų naudoti tik šventintą žvakę. Šeima po vakarienės gali pasiruošti lėkštę, pilną mažų popieriaus lapelių, kuriuose galima surašyti visus gyvenimiškus žmogaus rūpesčius – krikštynos, vestuvės, statybos, išsikraustymas ir kitus. Ištraukus vieną jų – žmogus žinos, kas jo laukia kitais metais“, – kalbėjo klaipėdietė.

Galima burtis ant stalo padėjus penkias vienodas lėkštutes, po jomis pavožus cukraus gabalėlį, žiedą, duonos riekelę, druskos, pelenų žiupsnelį. Į kambarį įėjusio žmogaus paprašoma išsirinkti vieną lėkštę, kas po ja – nusakys, kokie metais jo laukia.

„Druska reiškia ašaras, pelenai – negandos, ligos, žiedas – vestuves, cukrus – meilė, išdykavimai, duona – skalsa, darna“, – kalbėjo moteris.

Staltiesė – lietui išvaikyti

Etnologė V.Jankūnaitė patarė, kad Kūčių stalą turėtų dengti ne kiniška, o močiutės staltiesė.

„Gal ji ir ne tokia balta, tačiau ją miela glostyti, lyg glostytum močiutės rankas. Joje išlikusi energija. Prie Kūčių stalo juk prisimename ir išėjusiuosius“, – tikino V.Jankūnaitė.

Senovėje tikėta, kad Kūčių stalo staltiesės negalima skalbti, esą po vakarienės ji buvo sulankstoma ir padedama į spintą. Vasarą, prasidėjus šienapjūtei, jei laukuose staiga pakibdavo audros debesys, kaimo moterys šias staltieses skubėdavo padžiauti ant tvoros – esą debesys praeidavo pro šalį.

Po Kūčių vakarienės, nurinkus indus, šeimininkė niekada neišmesdavo likusių duonos trupinėlių, nuriedėjusio žirnio. Jį reikia suvalgyti, kad būtų turtingi ir skalsūs metai.

Burtams – net obuolio žievelė

Po Kūčių vakarienės reikėtų išeiti į lauką. Jei išėjus girdėti šunų lojimas, bus geri metai, iš tos pusės būsiąs jaunikis ar nuotaka. Jei lojimo negirdėti, būsi vienišas. Jei girdėti kalimas – ateinantys metais bus pilni agresijos, galbūt vyras ranką pakels. Jei vėjas švilpauja – kitais metais bus tuščios kišenės, prašvilpsi visus pinigus.

Kūčių vakarą paimkite knygą, pinigą arba piniginę, krepšį. Išdėliokite juos po kambarį. Per petį metamas batas. Jei bato nosis rodo į duris – jūs iškeliausite. Jei į pinigą – praturtėsite. Jei į krepšį, būsite darbingas. Jei į knygą – teks pasimokyti ar papildyti esamas žinias.

Per Kūčias pasidėkite po pagalve dvilypį lazdyno riešutą. Kalėdų rytą įsidėkite jį į piniginę ir joje visada bus pinigų.

Tikėta, kad Kūčių dieną iššlavus aslą, sąšlavas reikia išnešti po obelimi. Tuomet ji bus vaisinga ir obuoliai nekirmys.

Kūčių vakarą reikia atsargiai ratu nulupti obuolio žievę ir ją mesti per galvą atgal. Kaip nukritusi žievė susiraitys ant žemės, taip skaitykite pirmąją mylimojo vardo raidę.

Spėdavo orus

Ne tik Kūčių naktį, bet ir Kalėdų rytą žmonės atidžiai stebėdavo aplinką, iš sutiktų ženklų spėdavo, koks bus oras kitais metais.

„Kalėdų rytą, jei varnos tupi aukštai medžių viršūnėse – bus šalta žiema. Jei kapstosi po žemę – lauk atodrėkio, bus šilta žiema, bus šlapi metai. Anksčiau žmonės be sausio nekirsdavo miško, buvo laukiama, kol žemę sukaustys šaltis. Nukirsto uosio kamieną žmonės apžiūrėdavo itin atidžiai. Jei po žieve daug kirvarpų paliktų žymių, lyg raštas susidarytų, bus geri metai. Jei griovelių mažai, raštas retas – bus blogi metai. Tuomet nelaikydavo daug kiaulių, nes esą nebus kuo šerti“, – prisiminė A.Karaliūnaitė

A.Karaliūnaitė pranašauja, kad likusi žiemos dalis bus itin šalta, esą sulauksime arktinio speigo, bei perspėja, kad Naujųjų metų sutikimas gali būti lydimas nemalonių nutikimų, nes gruodžio 31-osios vakarą laukiama mėnulio užtemimo.

"Pirmas sniegas buvo purus lyg pūkas. Pirmas šaltis atėjo iš Arkties, ne iš vandenyno. Matau miške, kad augalai pasiruošę šalčiams, lapių kailiai net žvilga, bus smarkių šalčių", – spėjo A.Karaliūnaitė.