Yra vaikų, kurie užmiega supami tėvų, tačiau kai kam vakarai būna tylūs, o kambaryje – tik vienišas alsavimas ir laukimas. Tokiais momentais ypač svarbus dėmesys ir balsas, kuris nuramina, glosto mintis ir leidžia pajusti artumą. „Kakė Makė“ – vaikystės palydovė, auganti kartu su vaikais jau 15 metų – siekia suteikti vilties ir dovanoja naują lopšinę. Ji skirta visiems vaikams – tiems, kuriuos džiugina artumas, ir tiems, kuriems šilumos pritrūksta.

„Norime, kad ši lopšinė būtų tarsi švelnus palinkėjimas labos nakties – visiems Lietuvos vaikams. Kad padėtų užmigti jaukiai ir saugiai, su šypsena veide ir šiluma širdyje.

Lopšinėje sąmoningai nusprendėme nekurti vaizdo klipo, kad niekas neblaškytų, kad vaiko dėmesys būtų su mamų žodžiais, kurie tarsi užklotas apsaugo nuo dienos šurmulio“, – sakė prekių ženklo vystymo vadovė Sandra Kalėdienė.

Išskirtinei lopšinei žodžius sukūrė garsi dainininkė, atlikėja I. Zasimauskaitė, o pati I. Zasimauskaitė, K. Meschino, U. Siparė ir I. Dūdaitė padovanojo savo balsus. Muziką jai sukūrė talentingas kompozitorius Faustas Venckus.

Pranešimo siuntėjų nuotr.

Lopšinės autorė I. Zasimauskaitė sako, kad kūrybinis kelias buvo itin jautrus ir malonus, o žodžiai lopšinei liejosi lyg vanduo:

„Atvykusi į studiją pas Faustą Venckų, ėmiau niūniuoti melodiją. Netrukus žodžiai ėmė lietis vienas po kito. Juos parašiau klausydama širdies, be ilgų svarstymų ir galvojimų. Svarbiausia mano užduotis buvo, kad ta daina skambėtų Prijai ir visiems vaikams. Galvojau apie juos, todėl viskas vyko labai organiškai.“

I. Zasimauskaitė neslepia – rezultatu ji labai džiaugiasi ir pripažįsta, kad besiklausant jai pačiai kūnu eina šiurpas:

„Nors lopšinė ir yra skirta vaikams, man ir pačiai labai gera jos klausytis. Tai nėra įprasta lopšinė su besikartojančiais fragmentais ar vos keliais žodžiais. Tai – istorija apie meilę, šilumą, prisiminimus ir vaikystę. Noriu ir tikiu, kad ši lopšinė gali skambėti kiekvienuose namuose, eitų iš kartos į kartą. Galbūt tai galėtų tapti net mamos ir vaiko nakties himnu“, – šypsosi I. Zasimauskaitė.

Nuomonės formuotoja K. Meschino – dar viena gerai žinoma mama, kuri kartu su kitomis mamomis įrašė lopšinę.  Kaip sako pati Karolina, šis procesas jai buvo itin jautrus, todėl buvo akimirkų, kai negalėjo suvaldyti ašarų.

„Visas šis procesas buvo labai jautrus. Išgirdusi pirmą lopšinės eilutę, susigraudinau, nes Ievos balsas mane visada labai sujaudina. Ašaros tiesiog riedėjo skruostais. Jaučiau, kaip šie žodžiai paliečia giliausias sielos kerteles. Mūsų su I. Zasimauskaite ryšys yra labai artimas ir intymus, abi labai jaučiame viena kitą, gal dėl to įrašų metu ir leidome sau leistis į emocijas ir jausmus“, – prisipažįsta Karolina ir priduria, kad studijoje tvyrojo jaukumas ir šiluma, tarsi visa erdvė būtų pripildyta meilės.

Pranešimo siuntėjų nuotr.

Su dukrytės Izabelės gimimu Karolina ėmė dar stipriau vertinti motinystės svarbą. „Vaikai, kurie auga be šeimų ir mamų, yra pati jautriausia tema, kokią tik galiu įsivaizduoti. Kai gimė mano dukra, ši tema įgavo dar gilesnę prasmę – dabar suprantu tai tūkstantį kartų stipriau“, – sakė K. Meschino.

Savo ruožtu pianistė I. Dūdaitė, įdainavusi šią lopšinę sako, kad lopšinės ir dainavimas dukrai – neatsiejamas vakaro ir miego ritualas. Ji dalijasi, kad vaikystėje, kai mama dainuodavo jai dainas, ji taip gerai žinodavo jų seką, kad vos tik mamai suklydus, visada skubėdavo pataisyti: „Mano keturmetė Marija tokia pati – jei tik praleidžiu kokią eilutę, iškart pataiso“, – sakė I. Dūdaitė.

Dainuoti vaikams, pasak Ievos, įstabi patirtis, nes tai yra ne tik dainavimas, bet ir migdymas, šnabždėjimas, glostymas: „Įdainuodama šią lopšinę aš labai stengiausi sukurti viską taip, kad tai atlieptų nuotaiką, o daina mažuosius klausytojus paliestų tiek žodžiais, tiek melodija.“

Pranešimo siuntėjų nuotr.

TV projektų ir laidų vedėja U. Siparė sako, kad jos dukrelės Umos migdymas nėra didelis iššūkis – anaiptol, ji atrado tam tikrus metodus, kurie padeda šeimoje palaikyti tikslią dienotvarkę ir ramų miegą: „Mūsų metodas, sakyčiau, labai paprastas – svarbiausia, kad Uma visos dienos eigoje išsidūktų, pavargtų nuo įspūdžių ir tada pakankamai lengvai užmiega.

Turime tokią tradiciją – pasiimu Umą ant rankų, atsisėdame abi ant supamojo krėslo, ji greit prisnūsta ir tada paguldau ją į lovelę. Šiuo metu mūsų migdymo etapas toks.“

Pasakos bei knygelės Siparių namuose – nuolatinis palydovas. Kas vakarą, net ir dienos eigoje, su vyru Umai jiedu skaito pasakas. „Žinoma, turime jas interpretuoti taip, kad jai būtų įdomu klausytis, tačiau skaitome tikrai tiek, kiek dukros širdelė geidžia“, – sakė U. Siparė.