Savaitgalį Kauno filharmonijoje skambės chorinė muzika. Šio žanro puoselėtojai kvies klausytojus į tradicinio, jau 19-ąjį kartą vyksiančio festivalio „Susitikime dainoj“ koncertus.
Penktadienį pasirodys moksleivių chorai, o šeštadienį – Aleksandro Stulginskio universiteto mišrus choras „Daina“ (meno vadovė ir dirigentė Ramunė Navickienė) bei Kauno mišrus choras „Saluto“ (meno vadovė Ramutė Štreimikytė).
Šeštadienio koncertas ypatingas – ir ne vien tuo, kad „Saluto“ chorui pritars Kauno miesto simfoninis orkestras. Per chorinės muzikos festivalius nedažnai pasitaiko galimybė išgirsti stambios formos šiuolaikinį kūrinį, be to – pirmą kartą atliekamą Lietuvoje. „Saluto“ choras būtent taip nusprendė pažymėti savo veiklos penkmetį, pasirinkdamas britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso partitūrą „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“.
Kompozitoriaus, atlikėjo dirigento K.Jenkinso kūriniai šiandien yra tarp dažniausiai atliekamų. Vien tik „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ skambėjo beveik 1000 kartų 20 įvairių šalių. Jo kūrinių į savo repertuarus yra įtraukę ne vienas choras ir mūsų šalyje. Šio kūrėjo darbai išsiskiria spalvinga harmonija, dinamiškumu, visiems suprantama gaivia muzikine kalba, skelbiančia aktualias žmonijai idėjas.
Šeštadienį Kauno filharmonijoje skambėsiantis kūrinys buvo sumanytas naujojo tūkstantmečio sutikimui. Jo svarbiausią idėją nusako mišiose skambanti XV a. dainos „L’homme armé“ („Ginkluotas žmogus“) tema. Ši melodija dar Renesanso epochoje buvo daug kartų panaudota įvairių kompozitorių mišiose. Aktuali savo tematika („ginkluoto žmogaus reikia bijoti“) ji pasirodė ir žengiant į naują tūkstantmetį – priverčianti atsigręžti į karais paženklintus žmonijos istorijos tarpsnius, įvertinti jų padarinius ir puoselėti viltį, kad ateinantis tūkstantmetis skelbs taiką, o ne karus.
Kūrinyje susipynę tradicinės mišių dalys liturginiais bei bibliniais tekstais ir jaudinantys epizodai, panaudojant įvairių laikotarpių anglų poetų ir rašytojų tekstus, tradicinę musulmonų maldą, citatas iš „Mahabharatos“ bei mintis apie Hirosimos tragediją.
Visa tai perteikianti muzika įtraukia klausytoją į dramatišką kontrastingų nuotaikų verpetą, savo įtaigumu priverčianti susimąstyti apie tai, kaip gyvename, ko siekiame, kur einame: „Išlydėkit varpais tūkstantmečius karų, / Pasitikit varpais tūkstantmetį taikos. / Išlydėkit, kas sena, pasitikit, kas nauja.../ Išlydėkite melą, pasitikite tiesą varpais“ (A.Tennyson).
Kūriniui atlikti pasitelkti ir solistai: Martynas Kliučininkas (diskantas), Elena Kalvaitytė (sopranas), Jurgita Šalčiūtė (mecosopranas), Mykolas Stanevičius (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas). Muziką papildys Vladimiro Šerstabojevo šviesų ir vaizdo instaliacijos.
Naujausi komentarai