Prieš kelias dienas Kauno miesto simfoninio orkestro muzikantai grįžo iš gastrolių „Murten Classics” festivalyje. Vienas iš pagrindinių klasikinės muzikos renginių Šveicarijoje, nedideliame ir jaukiame Murteno miestelyje šalia Morato ežero, kasmet į trijų savaičių šventę pakviečia per 800 atlikėjų iš visos Europos, surengia per 30 koncertų.
Kauniečių kolektyvas pasirodė du kartus: su smuikininku Pavelu Bermanu pristatė Nicolo Pagannini–Giedriaus Kuprevičiaus „24 Kaprisų” premjerą festivalyje ir Imres Kalmano operetės “Silva” koncertinę verija. Apie orkestrą, festivalį ir įspūdžius kalbamės su Kauno miesto simfoninio orkestro vadovu Algimantu Treikausku.
– Koks kelias iki festivalio, kiek vyko planavimo procesas, kol orkestras atsidūrė Murtene?
– Mes esame kolegos su festivalio meno vadovu ir kaip fleitininkai, ir geri pažįstami. Prieš keletą metų pradėjome kalbėtis apie bendrus planus, pasiūliau atvykti į Kauną ir parengti programą su mūsų kolektyvu, tai įvyko 2010 m. spalį. Pavykęs koncertas paskatino galvoti apie mūsų ateitį. Kasparas Zehnderis su orkestru parengė Antonino Dvoržako „Stabat Mater”, kuris buvo pristaytas gegužę. Taigi ilgalaikis bendradarbiavimas paskatino galvoti apie realią galimybę dalyvauti Murteno festivalyje ir galbūt paruošti I.Kalmano operetės „Silvą” koncertinę versiją. Šis festivalis planuojamas iš anksto, pavyzdžiui dabar sudaryta 2013-iųjų programa, todėl gastrolės jau prieš metus buvo mūsų planuose.
– Festivalis vyksta tris savaites, kokia atmosfera vyrauja? Juk tai gana intensyvus veiksmas.
– Per dieną festivalio scenose įvyksta nuo dviejų iki keturių simfoninės, kamerinės, baroko, operetės, visai šeimai, šiuolaikinės muzikos koncertų, taip pat rodomi kino filmai, vyksta diskusijos ir atlikėjų susitikimai su klausytojais prieš pasirodymus. Kiekvienas festivalis turi savo temą, šiais metais tai – šokis, kitais metais – visos keturios pasaulio šalys. Mes buvome vieni iš aštuonių orkestrų. N.Paganini “24 Kaprisai” – G. Kuprevičiaus autorinė transkripcija orkestrui buvo įtraukti į „Serenadų“ ciklą. Koncertai vyksta po atviru dangumi Murteno senamiestyje. Festivalis gyvuoja nuo 1989 m. ir nuo savaitgalinių koncertų išaugo iki trijų savaičių nenutrūkstamo veiksmo.
Man teko bendrauti su šveicarais, besidominčiais muzika, jie teigia, kad festivalio lygis ypač išaugo per pastaruosius penkerius metus. Ir iš tiesų programoje – pasaulinio lygio kolektyvai ir solistai. Pavyzdžiui, miestelio rotušėje, kurioje draudžiama rengti viešus renginius, buvo padaryta išimtis ir surengta „Ile de France“ nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento Enrique Mazzolos inauguracija. Festivalio bilietai iššluojami praėjus vos dviem savaitėms nuo pardavimo pradžios, 98 proc. bilietų buvo parduoti į visus renginius. Murtenas nedidelis miestelis, išsidėstęs aplink vaizdingą Morato ežerą, aplink kurį – visas administracinis regionas, tris savaites tapęs klasikinės muzikos centru Šveicarijoje, pastebimai atgyja.
– Festivalio meno vadovas K.Zehnderis – iš tiesų užimtas žmogus: jis Bielo simfoninio orkestro vyr. dirigentas, aktyvus solistas, pedagogas, kviestinis dirigentas.
– Jo krūvį puikiai iliustruoja jo pirmoji festivalio savaitė. Vieną dieną jis kaip solistas atlieka Armeno Chačaturiano koncertą fleitai ir orkestrui, kitą – diriguoja visiškai naują programą kviestiniam orkestrui, trečią dieną groja savo solinį koncertą fortepijonu, vėliau vėl sudėtingasis A.Chačiaturiano koncertas fleitai ir orkestrui, po jo seka K.Zehnderio diriguojama programa su nauju orkestru, saloninės muzikos rečitalis fortepijonu. Pridėkime kitas pareigas, kurias privalo atlikti K.Zehnderis. Žinant tai, festivalio komanda yra labai maža – direkciją sudaro keturi žmonės.
– I.Kalmano „Silva” – melomanams gerai žinomas kūrinys, tačiau kaip patyrusi publika priemė visai negirdėtą ir festivalio premjernį kūrinį N.Paganini–G.Kuprevičiaus „24 Kaprisai”?
– Pirmąją „24 Kaprisų “dalį publika priemė santūriai, galbūt ne iš karto pavyko užmegzti kontaktą su klausytojais. Antrąją koncerto dalį užbaigė audringi plojimai, solistui Pavelui Bermanui daug kartų teko grįžti į sceną. Publika liko sužavėta, tikriausiai jiems – tai iš tiesų atradimas, mums, žinoma, tai nėra nauja, „24 Kaprisus” atliekame jau 11 metų, pristatėmė kūrinį Italijoje, Estijoje, Kroatijoje, Lietuvoje. I.Kalmano “Silva” taip pat susilaukė pripažinimo: mums dirigavo festivalio meno vadovas K.Zehnderis, puikiai pasiruošęs tarptautinė solistų sudėtis, orkestras. Ir publika, ir dirigentas liko patenkinti orkestro lygiu. Sąlygos buvo puikios, orkestrantai gerai pasiruošę. Viskas suveikė kaip šveicariškas laikrodis.
– Vartant festivalio bukletą, kurį sudaro keli šimtai puslapių, matyti, kad kiekvienas atlikėjas, kolektyvas ar dirigentas turi savo rėmėją ar mecenatą. Tai gilių mecenatystės tradicijų ženklas?
– Jie daug dirba šia linkme. Kiekvieną koncertą kuruoja daugiau ar mažiau žinoma kompanija. Net K.Zehnderis turėjo savo mecenatą – kompaniją „Legato”, kuri finansavo visus jo pasirodymus festivalyje. Kiekvienas stengiasi atsivesti savo patroną – manau, tai – gera tradicija. Dalyvauti Murteno festivalyje yra prestižas ir atlikėjui, ir remėjui.
– Kokie ateities planai? Kaip tęsite bendradarbiavimą su K.Zehnderiu?
– Planų tikrai turime. Jau netrukus, gegužę, pristatysime įdomią programą su K.Zehnderiu. Programoje numatytas Claude'o Debussy „La Mer” ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė siuita „Jūra”. Tiesa, K.Zehnderis jau atliko šią programą Ciūricho „Tonhalle” koncertų salėje, muziką papildė M.K.Čiurlionio paveikslų videoprojekcijomis. Šį koncertą mes paskirsime Motinos dienai. Beje, neslėpsiu: tikiuosi, kad į Murteno festivalį mes dar sugrįšime.
Naujausi komentarai