Kava gali kvepėti ir obuoliais

Jei akimirkai pamirštume vandenį, būtent kava būtų mėgstamiausias gėrimas pasaulyje. Statistiniai duomenys rodo, kad kasdien kavos išgeriama daugiau nei 2 mlrd. puodelių.

Pasak legendos, apie 850 mūsų eros metus piemuo iš Etiopijos vieną dieną pastebėjo, kad jo ganomos ožkos žaidžia kaip vaikai. Jis pamatė, kaip jos nuo kažkokio krūmo rupšnoja raudonas uogas. Piemuo taip pat paragavo uogų ir, pajutęs energijos teikiantį jų poveikį, apie tai papasakojo vietos vienuolyne. Vienuoliai, išvirę pupeles vandenyje, gavo gėrimą, kuris padėjo jiems budėti per vakarines pamaldas. Nors tai tik legenda, neabejojama dėl vieno – kavos tėvynė yra Etiopija.

Europą šis gėrimas pasiekė gerokai vėliau, XVII a., o po šimtmečio juo jau mėgavosi ir vilniečiai. Į Lietuvą kava atkeliavo iš Turkijos, kai, kovojant su turkais, jų partizanų bunkeriuose buvo rasti 500 kavos maišų. Būtent pastarosios šalies gyventojai kavą pavertė karštu gėrimu, į kurį pridėdavo įvairių prieskonių, tokių kaip anyžiai ar kardamonas.

Vis dėlto kavos kultūrai, pasak E. Ryklio, dar tik apie 50 metų, nes kultūra vadinamas ne tik kavos gėrimas, bet ir domėjimasis kavos auginimo, skynimo, apdorojimo būdais, skrudinimo ir ruošimo specifika. Bet, priduria jis, lietuviška kavos kultūra taip pat sparčiai plečiasi.

„Viena vertus, gausėja žmonių, kurie tiekia kavą. O jie rimčiau į tai žiūri, gilinasi, veža labiau atrinktas žaliavas iš mažesnių ūkių. Nemažai skrudina ir Lietuvoje. Be to, Lietuvoje kavos gerbėjų, mano žiniomis, yra daug daugiau nei arbatos“, – pastebi kavos ekspertas.

Pasak E. Ryklio, viena pagrindinių sąlygų, kad kavos kultūra toliau augtų, – drąsa ragauti ir noras atrasti naujų skonių, kurių yra daugybė. Populiariausios ir komerciškai labiausiai paplitusios yra arabika ir robusta: arabikos parduodama apie 70 proc., robustos – apie 30 proc. Beje, pastebi kavos gurmanas, reikėtų kalbėti ne apie tai, kokios kavos rūšys labiausiai patinka, o kokia geografija.

„Kai žmogus prašo mažiau rūgščios ar mažiau karčios kavos, jam idealiai tinka Pietų ir Centrinės Amerikos kava – galima paminėti Braziliją, Salvadorą, Kolumbiją, Meksiką, Gvatemalą. Bet, kuo daugiau žmogus susipažįsta, tuo tampa atviresnis ir kitiems skoniams, pvz., vaisiškoms Afrikos kavos rūšims ar karčioms, bet pikantiškoms Azijos. Nemažai žmonių nustemba, kad yra kavos, kuri kvepia obuoliais, gėlėmis ar turi muskatų, juodojo šokolado ar netgi tabako aromatų ir skonių“, – vardija E. Ryklys.

Kaip taisyklingai paruošti kavą

Be to, priduria jis, reikėtų nebijoti gerti tiesiog juodos kavos. Įvairūs priedai – pienas, cukrus, sirupai – kavą paverčia paprastu kavos gėrimu.

Kad atsiskleistų tikrasis kavos skonis, priduria E. Ryklys, svarbūs ir indai, kuriuose ji patiekiama. Tarkim, įšilęs popierius (kad ir impregnuotas) skleidžia kvapą, nelabai tinka ir metaliniai puodeliai. Todėl, pabrėžia pašnekovas, didžiausias malonumas kavą gerti iš keraminio puodelio: „Keramika nedaro įtakos skoniui, ranka labai maloniai sušyla ir išlaikoma šiluma“.

Nors apibrėžti, kas yra gera kava, sudėtinga, nes tai individualu, galioja kelios esminės visoms šio gėrimo rūšims tinkamos taisyklės. Pirma klaida, primena E. Ryklys, kavą užplikyti verdančiu vandeniu – iš tikrųjų vanduo turi būti ne karštesnis nei 98 °C (t. y. užvirus dar reikia palaukti 1–2 min.).

„Proporcijos taip pat turi būti tinkamos: 100 ml vandens – 6 g kavos. Tad į standartinį 200 ml puodelį reikėtų įdėti tris kupinus šaukštelius (1 arbatinis šaukštelis – 2–3 g kavos). Tada užpilkite neverdančiu vandeniu ir palaikykite 3–4 min. Jei galite, perkoškite kavą, nes kuo ilgiau nuosėdos kontaktuoja su vandeniu, tuo daugiau išsiskiria kofeino“, – aiškina E. Ryklys.

Galiausiai kavos ekspertas pataria kavos gėrimą paversti ritualu ir bent trumpam stabtelėti ir pasimėgauti akimirka.