Kaip antradienį informavo Lietuvos kino centras, jo užsakymu atliktame tyrime dalyvavo 119 respondentų iš kino pramonės. Apklausą elektroniniu būdu atliko bei analizę pateikė Lygių galimybių plėtros bei Lietuvos žmogaus teisių centrai.

Į klausimą, ar yra susidūrę su seksualiniu priekabiavimu kino industrijoje, teigiamai atsakė 24 proc. respondentų, dar 14 proc. apklaustųjų teigė asmeniškai nesusidūrę, bet matę, kaip tai patyrė kiti asmenys. 61 proc. apklausos dalyvių nurodė nei susidūrę, nei matę, kaip tai patyrė kiti.

Tuo metu su konkrečiu nepageidaujamu elgesiu, kaip nepageidaujami apkabinimai, prisilietimai ar bučiniai, įžeidžios replikos, juokeliai, susidūrę nurodė 41 proc. apklaustųjų.

Apklausos autoriai pažymi, kad ji nėra reprezentatyvaus pobūdžio, todėl neleidžia visiškai apibendrinti seksualinio priekabiavimo kino industrijoje mastus, tačiau „atskleidžia tendencijas, leidžiančias daryti prielaidą, kad tai – plačiai paplitusi problema“.

„Su nepageidaujamu elgesiu teigė susidūręs kas ketvirtas respondentas, tačiau paklausus apie konkretų elgesį, kuris mokslinėje literatūroje priskiriamas prie lengvesnių ar sunkesnių seksualinio priekabiavimo apraiškų, teigiamai atsakė beveik dvigubai daugiau – keturi iš dešimties apklaustųjų“, – teigia tyrimui vadovavusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Anot jos, tai rodo, kad ne visos priekabiavimo formos yra vienodai gerai atpažįstamos.

Įvardinant galimo seksualinio priekabiavimo atvejus buvo minimi seksualinio pobūdžio komentarai, juokai, spaudimas turėti lytinių santykių atrankos ar filmo kūrimo metu, seksualinių paslaugų prašymas mainais už darbą ir (arba) vaidmenį. Taip pat gašlūs gestai, žvilgsniai, prisilietimai, o kai kuriais atvejais – fizinės prievartos naudojimas.

Apklausa taip pat atskleidė, kad moterų rizika susidurti su nepageidaujamo pobūdžio elgesiu yra 3-6 kartus didesnė nei vyrų. Taip pat jaunesni nei 30 metų amžiaus kino industrijos dalyviai labiau rizikuoja patirti seksualinį priekabiavimą nei vyresni respondentai, o labiausiai pažeidžiama grupė yra aktoriai.

„Trijų minėtų – lyties, amžiaus ir aktoriaus profesijos - aspektų sąveika lemia tai, kad darbo aplinka tampa ypač nesaugi jaunoms aktorės, kurios su seksualiniu priekabiavimu rizikuoja susidurti gerokai labiau nei bet kuris kitas kino industrijos dalyvis“, – sako M. Jankauskaitė.

Apklausos duomenimis, dažniausiai (71 proc. atvejų) seksualinis priekabiavimas buvo patirtas iš aukštesnes pareigas užimančių asmenų, o absoliuti dauguma nukentėjusiųjų niekam nepranešė, nes nežinojo, kur kreiptis arba nesitikėjo pagalbos.

Apklausos rezultatai bei rekomendacijos pristatyti Lietuvos kino centrui, taip pat Lietuvos prodiuserius ir kūrėjus vienijančioms asociacijoms.

Siūlymuose akcentuojamas informacijos, konsultacijų, mokymų, situacijos stebėjimo poreikis. Taip pat siūloma imtis valstybės rėmimo taisyklių pakeitimų: manoma, kad itin svarbu, jog seksualinio priekabiavimo atpažinimo ir prevencijos priemonės būtų numatytos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų programose.

Ekspertės siūlo finansavimo konkursų sąlygose įtraukti reikalavimą dalyviams pasitvirtinti seksualinio priekabiavimo prevencijos strategiją ar etikos normas, kurios būtų pateikiamos kaip būtinas paraiškos finansavimui gauti priedas.

Apklausos duomenys buvo analizuojami, taip pat vyko mokymai režisieriams ir prodiuseriams apie seksualinio priekabiavimo atpažinimą ir galimas priemones kurti seksualinio priekabiavimo netoleruojančią aplinką.

„Įvertinę pateiktas išvadas artimiausiu metu pasiūlysime konkrečius žingsnius, ir kartu su kino asociacijomis sieksime, kad kino industrija būtų saugesnė aplinka visiems joje dalyvaujantiems asmenims“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

68 proc. apklausos dalyvių sudarė moterys, 32 proc. vyrai, kiek daugiau nei pusė respondentų buvo 30-49 metų amžiaus, kas ketvirtas apklausos dalyvis buvo jaunesnis nei 30 metų, mažiau nei dešimtadalis – vyresni nei 50 metų.

Ketvirtadalis apklaustųjų – režisieriai, beveik trečdalis – kūrybinės ar techninės komandos nariai, po penktadalį sudarė prodiuseriai ir aktoriai.

2018-ųjų pradžioje socialiniuose tinkluose visame pasaulyje kilus judėjimui #metoo, kai moterys prisipažįsta patyrusios seksualinį priekabiavimą ar išnaudojimą, kaltinimų Lietuvoje sulaukė žymūs meno pasaulio atstovai, tarp jų – kino režisierius Šarūnas Bartas. Taip pat merginų kaltinimų sulaukė buvęs Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas, teatro režisierius Jonas Vaitkus, buvę Vilniaus dailės akademijos dėstytojai Jonas Gasiūnas, Arvydas Liepuonius, Gintautas Trimakas.